Ši informacija skirta Jums padėti priimti informuotą sprendimą apie dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio profilaktinės patikros programoje
Gimdos kaklelio vėžys. Informacinė medžiaga apie gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą 25–34 metų amžiaus moterims
– Kodėl reikia pasitikrinti dėl gimdos kaklelio piktybinio naviko (vėžio)?
Kiekvienais metais Lietuvoje gimdos kaklelio piktybinis navikas diagnozuojamas apie 500 moterų. Ligą diagnozavus anksti, galima išgydyti iki 98 proc. moterų, tačiau jei liga diagnozuojama jau išplitusi, pasveikimo galimybės mažėja, todėl kiekvienais metais nuo šios ligos miršta apie 200 moterų. Gimdos kaklelio piktybinis navikas dažniausiai diagnozuojamas jaunoms, vaisingo amžiaus moterims. Po krūties piktybinio naviko tai yra antra pagal dažnumą 25–34 metų moterų onkologinė liga. Reguliariai tikrinantis, gimdos kaklelio piktybinio naviko galima išvengti. Lietuvoje yra vykdoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokama Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 25–34 metų amžiaus moterys gali vieną kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatos būklę ir atlikti gimdos kaklelio tepinėlio citologinį tyrimą (arba PAP testą).
Gimdos kaklelio vėžys. Informacinė medžiaga apie gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą 25–30 metų amžiaus moterims

– Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Gimdos kaklelio piktybinis navikas vystosi iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Tokius pokyčius sukelia aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas (arba AR ŽPV). Žmogaus papilomos virusu per gyvenimą užsikrečia net 80 proc. žmonių. Vis dėlto užsikrėtimas šia infekcija dar nereiškia onkologinės ligos diagnozės. Onkologinė liga vystosi, jeigu žmogaus organizmas su šia infekcija negeba kovoti ir infekcija išlieka ilgai. Yra žinoma, kad devynioms iš dešimties ŽPV užsikrėtusių moterų virusas iš organizmo pasišalina per 2 metus, apie 10 proc. atvejų kai kurie ŽPV tipai išlieka ir sukelia ląstelių pokyčius. Iš pradžių ląstelės pakinta ir tampa nenormalios, tačiau jos dar nėra piktybinės. Nediagnozuoti ir negydomi šie pokyčiai progresuoja į gimdos kaklelio piktybinį naviką. Tai gali užtrukti nuo vienų iki dešimties metų ir ilgiau. Rizika, kad infekcija išliks ir vystysis piktybinis navikas, yra didesnė, jei:
· moteris užsikrečia AR ŽPV;
· anksti pradedamas lytinis gyvenimas;
· dažnai keičiami lytiniai partneriai;
· moteris serga kita lytiškai plintančia infekcija;
· yra nusilpusi imuninė sistema (po organų transplantacijos, chemoterapijos, dėl ŽIV ar kt.);
· moteris rūko;
· moters mityba yra nepakankama (ypač jei trūksta vaisių ir daržovių);
· moteris yra nutukusi;
· AR ŽPV užsikrėtusi moteris ilgai vartoja sudėtines kontraceptines tabletes;
· moteris yra gimdžiusi daugiau kaip tris kartus arba pirmą kartą gimdė jaunesnė nei 17 metų.

– Ką svarbu žinoti prieš atliekant gimdos kaklelio tepinėlio citologinį tyrimą?
Prieš atliekant gimdos kaklelio tepinėlio paėmimą citologiniam tyrimui atlikti moteris turi būti nusišlapinusi (pilna šlapimo pūslė ar žarnynas tyrimo metu gali sukelti nepatogumo jausmą). Tyrimas neatliekamas mėnesinių metu. 24 val. prieš tyrimą nepatartina naudoti tamponų, intravaginalinių preparatų, lytiškai santykiauti ar plauti makšties.
– Kaip atliekamas gimdos kaklelio tepinėlio paėmimas?
Gimdos kaklelio tepinėlio paėmimas atliekamas ginekologinės apžiūros kabinete, moteriai gulint ginekologinėje kėdėje. Į makštį atsargiai įkišamas specialus skėtiklis, apžiūrimas gimdos kaklelis. Specialiu steriliu švelniu šepetėliu paimamas ląstelių mėginys nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kanalo. Ėminys užtepamas ant stiklelio ir išsiunčiamas į laboratoriją. Procedūra greita ir neskausminga, o su pasiruošimu užtrunka apie 15 minučių.

– Ką parodo gimdos kaklelio tepinėlio citologinis tyrimas?
Paimtas mėginys tiriamas laboratorijoje. Kartais tiriamoji medžiaga yra netinkama tirti. Taip gali atsitikti dėl daugelio priežasčių, tad retsykiais gimdos kaklelio tepinėlio paėmimą ir ištyrimą reikia pakartoti. Per 3–4 savaites gausite laišką su gimdos kaklelio tepinėlio citologinio tyrimo rezultatais ir informacija, ką reikia daryti toliau. Galimi tyrimo rezultatų variantai:

– Kokie gimdos kaklelio tepinėlio citologinio tyrimo (arba PAP testo) pranašumai ir trūkumai?
Jau 80 metų visame pasaulyje PAP testas yra naudojamas kaip veiksminga gimdos kaklelio ligų ir vėžio diagnostikos priemonė. Vis dėlto dėl tyrimo specifikos ir esant tam tikroms organizmo būklėms sveikos ląstelės gali būti įvertintos kaip pakitusios arba tyrimo rezultatas gali būti įvertintas kaip normalus, nors gimdos kaklelyje pakitusių ląstelių bus.
– Kur galima gauti papildomos informacijos?
Papildomos informacijos apie Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą galite rasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligoninių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse. Dėl papildomos informacijos, susijusios su šios informacinės medžiagos turiniu ir dalyvavimu Programoje, galite kreiptis į Vidurio ir vakarų Lietuvos onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centras tel. +37037 703478, mob. +37066471091 arba el. paštu vvl.koordinavimocentras@kaunoklinikos.lt
Gimdos kaklelio vėžys. Informacinė medžiaga apie gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą 35–59 metų amžiaus moterims
– Kodėl reikia pasitikrinti dėl gimdos kaklelio piktybinio naviko (vėžio)?
Kiekvienais metais Lietuvoje gimdos kaklelio piktybinis navikas (vėžys) diagnozuojamas apie 500 moterų. Ligą diagnozavus anksti, galima išgydyti iki 98 proc. moterų, tačiau jei liga diagnozuojama jau išplitusi, pasveikimo galimybės mažėja, todėl kiekvienais metais nuo šios ligos miršta apie 200 moterų. Gimdos kaklelio piktybinis navikas dažniausiai diagnozuojamas 25–59 metų amžiaus moterims. Po krūties piktybinio naviko tai yra antra pagal dažnumą moterų onkologinė liga. Reguliariai tikrinantis, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti. Lietuvoje yra vykdoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojama Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa: privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 35–59 metų amžiaus moterys gali vieną kartą per penkerius metus nemokamai pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatos būklę – atlikti auštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimą ir, jei reikia, gimdos kaklelio tepinėlio citologinį tyrimą (PAP testą).

– Kas sukelia gimdos kaklelio piktybinį naviką (vėžį)?
Gimdos kaklelio piktybinis navikas išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Tokius pokyčius sukelia aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas (AR ŽPV). Žmogaus papilomos virusu per gyvenimą užsikrečia net 80 proc. žmonių. Vis dėlto užsikrėtimas šia infekcija dar nereiškia vėžio diagnozės. Piktybinis navikas vystosi, jei organizmas su šia infekcija negeba kovoti ir infekcija išlieka ilgai. Yra žinoma, kad 9 iš 10 ŽPV užsikrėtusių moterų virusas pasišalina iš organizmo per 2 metus, apie 10 proc. atvejų kai kurie ŽPV tipai išlieka ir sukelia ląstelių pokyčius. Iš pradžių ląstelės pakinta ir tampa nenormalios, tačiau jos dar nėra vėžinės. Nediagnozuoti ir negydomi šie pokyčiai progresuoja į gimdos kaklelio piktybinį naviką. Tai gali užtrukti nuo vienų iki dešimties metų ir ilgiau. Rizika, kad infekcija išliks ir vystysis piktybinis navikas, yra didesnė, jei:
· moteris užsikrečia AR ŽPV;
· anksti pradedamas lytinis gyvenimas;
· dažnai keičiami lytiniai partneriai;
· moteris serga kita lytiškai plintančia infekcija;
· yra nusilpusi imuninė sistema (po organų transplantacijos, chemoterapijos, dėl ŽIV ar kt.);
· moteris rūko;
· moters mityba yra nepakankama (ypač jei trūksta vaisių ir daržovių);
· moteris yra nutukusi;
· AR ŽPV užsikrėtusi moteris ilgai vartoja sudėtines kontraceptines tabletes;
· moteris yra gimdžiusi daugiau kaip tris kartus arba pirmą kartą gimdė jaunesnė kaip 17 metų.

– Ką svarbu žinoti prieš atliekant aukštos rizikos ŽPV tyrimą?
Prieš atliekant gimdos kaklelio tepinėlio paėmimą citologiniam tyrimui atlikti moteris turi būti nusišlapinusi (pilna šlapimo pūslė ar žarnynas tyrimo metu gali sukelti nepatogumo jausmą). Tyrimas neatliekamas mėnesinių metu. 24 val. prieš tyrimą nepatartina naudoti tamponų, intravaginalinių preparatų, lytiškai santykiauti ar plauti makšties.
– Kaip atliekamas AR ŽPV tyrimas?
AR ŽPV tyrimas atliekamas ginekologinės apžiūros kabinete, moteriai gulint ginekologinėje kėdėje. Į makštį atsargiai įkišamas specialus skėtiklis, apžiūrimas gimdos kaklelis. Specialia švelnia šluotele paimamas ląstelių ėminys nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kanalo. Šluotelė dedama į specialų buteliuką ir siunčiama į laboratoriją. Procedūra greita ir neskausminga, o su pasiruošimu užtrunka apie 15 minučių.

– Ką parodo tyrimo rezultatai?
Mėginys tiriamas laboratorijoje: nustatoma, ar mėginyje yra AR ŽPV, ar ne. Kartais tiriamoji medžiaga yra netinkama tirti. Taip gali atsitikti dėl daugelio priežasčių, tad kai kada tyrimą gali reikėti pakartoti. Tyrimo rezultatai per 3–4 savaites pateks pas Jūsų šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs tyrimo rezultatus, Jus informuos, ką reikia daryti toliau. Galimi rezultatų variantai:

– Kokie yra tyrimo pranašumai ir trūkumai?
AR ŽPV tyrimas pripažintas veiksmingiausia ikivėžinių gimdos kaklelio ligų patikrinimo priemone. Laiku paskirtas gydymas gali užkirsti kelią gimdos kaklelio piktybinio naviko vystymuisi. Tai – esminis tyrimo pranašumas. Tačiau šis tyrimas, kaip ir visi kiti tyrimo metodai, turi trūkumų, susijusių su tyrimo atlikimo specifika. Netikslumai yra neišvengiami ir niekaip nepriklauso nuo tyrimą atliekančių žmonių kompetencijos, jų pasitaiko visame pasaulyje visų lygių gydymo įstaigose.
– Ką svarbu žinoti apie skiepus nuo ŽPV?
Skiepai nuo ŽPV – saugi ir itin efektyvi priemonė, padedanti išvengti šio viruso sukeliamų ligų. Lietuvoje skiepai nuo ŽPV yra rekomenduojami ir nemokami 11 metų vaikams. Tačiau galima nemokamai pasiskiepyti ir vėliau, iki 18 metų, sudarius individualų skiepijimų kalendorių. Skiepytis rekomenduojama visiems neskiepytiems asmenims iki 26 metų amžiaus. Nuo 27 metų vakcinacijos poreikis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir pasitarus su gydytoju.
Dėl galimybės pasiskiepyti kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
– Kur galima gauti papildomos informacijos?
Papildomos informacijos apie Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą ir jos vykdymą galite rasti Koordinavimo centro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligoninių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėse svetainėse.
Jei ieškote papildomos informacijos, susijusios su šios informacinės medžiagos turiniu ar dalyvavimu programoje, galite kreiptis į Vidurio ir vakarų Lietuvos onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrą (toliau – VVL koordinavimo centras) tel. +37037 703478, mob. +37066471091 arba el. paštu vvl.koordinavimocentras@kaunoklinikos.lt
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.
