Kodėl reikia pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio?
Storosios žarnos vėžys − viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio išgydyti nebeįmanoma.
Tikslios storosios žarnos vėžio priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad didesnės rizikos grupei priskirtini šie asmenys: vyresni nei 50 metų amžiaus; turintys artimų giminaičių, kuriems nustatyti storosios žarnos vėžio (ypač kai liga buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų amžiaus asmenims), žarnų polipų, žarnų uždegimų atvejai; ilgą laiką sergantys opiniu kolitu; vartojantys daug riebalų ir mėsos, mažai daržovių ir ląstelienos; rūkantys; turintys antsvorį; nepakankamai fiziškai aktyvūs.
Programos tikslas
Storosios žarnos vėžio profilaktinės patikros programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Pagal šią programą kas 2 metus 50 − 74 metų amžiaus sulaukę asmenys turėtų būti reguliariai tikrinami slapto kraujavimo testu (iFOBT), pagal kurį galima įtarti storosios žarnos vėžį.
Atlikus patikros testą ir nustačius slaptą kraujavimą, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, jam gali būti atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsija. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija − vienintelis būdas objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Anksti diagnozuota liga padidina visiško pasveikimo tikimybę.
Kam reikalingas ir kaip atliekamas imunocheminio slapto kraujavimo testas iFOBT?
Imunocheminio slapto kraujavimo testas (iFOBT) skirtas aptikti ir nustatyti žmogaus hemoglobino kiekį išmatose įtarus kraujavimą iš apatinio virškinimo trakto dalies. Šeimos gydytojas paaiškina, kaip atlikti iFOBT testą, ir įteikia jį pasirašytinai. Jūsų patogumui testas gali būti atliekamas namuose.
Svarbu: testo rezultatai gali būti klaidingi, jeigu turite hemorojų, Jums sutrikęs kraujo krešėjimas, vartojate kraują skystinančius vaistus. Kai kurie maisto produktai taip pat gali sąlygoti klaidingai teigiamą testo rezultatą. Venkite lentelėje išvardytų produktų 2 − 3 dienas prieš testą.
Kaip suprasti gautus tyrimo rezultatus?
Gavęs iFOBT rezultatus, šeimos gydytojas juos įvertina ir, esant teigiamam (+) iFOBT rezultatui, nusiunčia Jus pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopijos.
- Neigiami rezultatai
Neigiamas (-) iFOBT testo rezultatas reiškia, kad Jūsų išmatose nenustatyta padidėjusio hemoglobino kiekio. Tikrintis dėl storosios žarnos vėžio asmuo kviečiamas po 2 metų.
- Teigiami rezultatai
Teigiamas (+) iFOBT testo rezultatas reiškia, kad ištirtoje medžiagoje nustatytas padidėjęs hemoglobino kiekis. Tokiu atveju Jums rekomenduojama atlikti tikslesnį tyrimą – kolonoskopiją.
- Netikslūs rezultatai
Esant netinkamam mėginiui ir / ar netiksliems rezultatams, šeimos gydytojas gali rekomenduoti pakartoti iFOBT testą.
Kolonoskopija
Kolonoskopija – tyrimas ilgu instrumentu, leidžiančiu apžiūrėti visą storąją žarną. Ši procedūra trunka apie valandą. Procedūra atliekama pacientui gulint ant šono. Kolonoskopas sudarytas iš elastingų skaidulų, todėl gydytojas, suleisdamas šiek tiek oro į žarnos spindį, lengvai įstumia jį į žarnyną pagal storosios žarnos linkius ir gali apžiūrėti visą storosios žarnos gleivinę. Radus patologinių pokyčių storajame žarnyne (uždegimas, polipas, navikas ir pan.), atliekama biopsija ir mikroskopinis medžiagos ištyrimas. Tyrimas gali būti atliekamas taikant nejautrą. Jei procedūra atliekama ambulatoriškai, dauguma pacientų po jos gali grįžti namo.
1 pav. Storosios žarnos iliustracija
Kolonoskopija laikoma neigiama, jei gydytojas storojoje žarnoje neranda jokių pokyčių. Jei priklausote vidutinės rizikos grupei – neturite kitų rizikos veiksnių, tik amžių – gydytojas gali Jums rekomenduoti atlikti kitą kolonoskopiją po 10 metų. Kolonoskopija laikoma teigiama, jei gydytojas randa polipų ar kitų storosios žarnos audinio pokyčių. Dauguma polipų yra nepiktybiniai tiesiosios ir storosios žarnos navikai, kurie laikui bėgant gali supiktybėti. Supiktybėjimo išvengiama juos pašalinus. Pašalinti polipai siunčiami į laboratoriją ištirti.
Visos paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai
Kur galima rasti daugiau informacijos?
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“, 2009 m.
- Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio informacijos centro internetinėje svetainėje
- Valstybinės ligonių kasos internetinėje svetainėje.
Naudotos informacijos šaltiniai. Šią informacinę medžiagą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, vadovaudamiesi oficialiais mokslo šaltiniais ir siekdami pateikti aktualiausią informaciją, padėsiančią suprasti programos aspektus. Medžiaga parengta remiantis „Storosios žarnos vėžio patikros kokybės užtikrinimo rekomendacijomis Europoje“, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir LR sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose pateikta informacija.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.