Kokia liga yra aprašoma?
Citomegalo virusas ir nėštumas. Citomegalo virusas priklauso Herpes virusų šeimai. Šiai grupei dar priklauso Herpes virusas, Varicella-zoster virusas (sukelia juostinę pūslelinę ir vėjaraupius) ir Epstein-Baro virusas (sukelia infekcinę mononukleozę).Virusas, patekęs į organizmą, jame lieka visą gyvenimą.
Kas yra citomegalo viruso sukelta infekcinė liga?
Citomegalo viruso sukelta infekcinė liga yra dažna žmonių virusinė liga. Apie 50 procentų žmonių yra infekuoti šiuo virusu. Dažniausiai sveiki vaikai ir suaugę žmonės niekuo nesiskundžia ir net nežino, kad yra užsikrėtę citomegalo virusu. Kiti, ypač kai nusilpęs imunitetas, gali jausti lengvus simptomus, panašius į gripą ar infekcinę mononukleozę. Citomegalo virusas ypač pavojingas vaisiui, naujagimiui ir žmonėms, sergantiesiems piktybinėmis ligomis, AIDS, esant sunkiam įgimtam imunodeficitui, ligoniams, kuriems perpiltas kraujas arba atlikta organų persodinimo operacija.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Infekcijos šaltinis yra citomegalo virusu užsikrėtęs žmogus. Nėščiosios dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu ir nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų. Šiuo virusu galima užsikrėsti:
• po ilgo ar glaudaus bendravimo su užsikrėtusiu žmogumi (plinta per seiles, šlapimą, prakaitą);
• perpilant viruso nešiotojo kraujo;
• transplantuojant organus;
• lytinių santykių metu (plinta su sperma, gimdos kaklelio gleivėmis);
• virusu užsikrėtusi nėščioji užkrečia vaisių nėštumo, gimdymo metu ar naujagimį maitindama motinos pienu.
Apie 1 procentas moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui. Susirgus nėštumo metu (pirminė infekcinė liga), perdavimo rizika vaisiui yra 30–40 procentų.
Kokie yra ligos simptomai?
Citomegalo virusas gali užkrėsti ir daugintis visose organizmo ląstelėse. Citomegalo viruso sukelta infekcinė liga pasireiškia po 3–8 savaičių po užsikrėtimo ir trunka 2–6 savaites. Simptomai dažniausiai būna nedideli arba jų visai nebūna. Gali pasireikšti į mononukleozę panašūs simptomai (karščiavimas iki 38–40°C, karščiavimo trukmė –nuo 9 iki 35 dienų, didelis nuovargis ir silpnumas, gerklės skausmas, padidėję skausmingi limfmazgiai, sąnarių, plaučių, širdies raumens, smegenų uždegimas, kepenų ir blužnies padidėjimas ir skausmas). Infekcija kelia pavojų gyvybei, jeigu imuninė sistema susilpnėjusi arba jei serga neišnešiotas naujagimis.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Infekcijos diagnozei pagrįsti neužtenka vadovautis tik klinikiniais simptomais. Ji turi būti patvirtinama laboratoriniais tyrimais. Specifiniais tyrimais nustatomas pats virusas (ryklės sekrete, šlapime, kraujyje, bronchų išplovose, audiniuose) ar specifiniai jo baltymai (kraujo serume). Tirti visų nėščiųjų, ar nėra užsikrėtusios citomegalo virusu, nerekomenduojame.
Ar užsikrėtęs vaisius? Ultragarsniu tyrimu gali būti nustatomi būdingi CMV infekcijai vaisiaus pažeidimai. Gali būti atlikta amniocentezė (vaisiaus vandenų mėginio ėmimas ir citomegalo viruso antikūnų ieškojimas).
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Saugių medikamentų nėra. Kol kas vakcinos nesukurta.
Kaip pakenkiama vaisiui?
Įgimta naujagimio CMV infekcija gali pasireikšti keletu klinikinių simptomų ir požymių, nes CMV infekuoja ir dauginasi visose organizmo ląstelėse. Tiriant infekuotus CMV vaisius, nustatomi nekrozės židiniai kasoje, kepenyse, širdyje, inkstuose. Pažeidimai yra grįžtamieji, nes šie organai turi savybę regeneruoti. Tuo tarpu smegenų pažeidimai dažnai būna negrįžtamieji. Be įgimtos CMV infekcijos simptomų ir požymių gimsta 85–90 proc. naujagimių, bet 5–15 proc. tokių vaikų po gimimo per kelerius metus gali atsirasti psichomotorinės raidos, klausos ir regos sutrikimų.
Įgimtos CMV infekcijos atvejais 10 proc. naujagimių jau gimimo metu nustatomi tokie pokyčiai:
- vaisiaus augimo sulėtėjimas;
- mikrocefalija (per maža kaukolė ir per mažos galvos smegenys);
- hepatosplenomegalija (blužnies ir kepenų padidėjimas);
- petechinis išbėrimas (taškelių dydžio kraujosruvos odoje) ;
- gelta;
- chorioretinitas (akies gyslainės ir tinklainės uždegimas);
- trombocitopenija (trombocitų sumažėjimas kraujyje);
- mažakraujystė.
Kaip apsisaugoti nuo citomegalo viruso infekcijos nėštumo metu?
Nėščiosioms patariama dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu mažiausiai 15–20 sekundžių, vengti sąlyčio su kitų žmonių kūno skysčiais, ypač dirbančioms sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros įstaigose, laikytis lytinės higienos taisyklių:
- Vengti nesaugių lytinių santykių;
- Nesinaudoti indais, iš kurių valgo ar geria vaikai;
- Nekišti į burną vaikų čiulptukų;
- Nesidalyti dantų šepetėliu;
- Dažnai plauti žaislus, namų daiktų paviršių, ypač ten, kur patenka šlapimo ir seilių.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.