Kokia liga yra aprašoma?
Gripas ir nėštumas. Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcinė liga. Tai viena dažniausiai epidemiją sukeliančių ligų.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Sukelia gripo virusas, priklausantis Orthomyxo viridae šeimai. Virusai skirstomi į tris gentis: A, B, C. A tipo gripo virusas pavojingas žmonėms, sukelia pandemiją (pasaulį apimanti gripo epidemija) ir epidemijas. B tipo virusų infekcija sukelia epidemiją. C tipo virusai dažniausiai sukelia pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius. Svarbiausios gripo viruso savybės yra užkrečiamumas ir gebėjimas kisti. Ypačdažnai kinta (mutuoja) gripo A virusas.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Epidemijos metu būna ir sveikų viruso nešiotojų. Virusas plinta oro lašeliniu būdu. Greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose, dulkėtose, drėgnose patalpose.
Kokie yra ligos simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Gripas dažniausiai diagnozuojamas remiantis nusiskundimais ir epidemiologinių tyrimų duomenimis. Inkubacijos periodas trunka nuo 24 iki 72 valandų. Gripo infekcijai būdinga:
- ūmi pradžia;
- karščiavimas (daugiau kaip 38°C), šalčio krėtimas;
- sausas kosulys;
- gerklės skausmas;
- raumenų, sąnarių ir(ar) galvos skausmas;
- akių obuolių skausmas, šviesos baimė;
- ryškus bendras silpnumas, nuovargis;
- gali būti nosies užgulimas, sloga;
- rečiau būna pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas(3-5 metų vaikams).
Pagrindinis gripo viruso diagnostikos metodas yra jo išskyrimas iš ryklės ir nosies sekreto.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Gripo gydymas dažniausiai yra simptominis, t. y. gulimas režimas, pakankamas skysčių vartojimas, karščiavimą mažinantys vaistai. Kai kuriais atvejais, ypač nėščiosioms, kurioms yra didesnė komplikacijų rizika, gali būti skiriama antivirusinių vaistų. Lietuvoje dažniausiai vartojamas rimantadinas, zanamiviras, oseltamiviras. Gydymas turi būti pradedamas nevėliau kaip po 48 valandų nuo ligos pradžios.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Kaip apsisaugoti nuo gripo viruso?
- Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis;
- Dažnai plauti rankas;
- Gerai vėdinti patalpas;
- Vengti liesti akis, nosį, burną (virusai dažniausiai plinta, kai žmogus paliečia gripo virusu infekuotą daiktą ir po to savo veidą, akis, nosį, burną);
- Kosint, čiaudint burną ir nosį pridengti vienkartine nosine, kurią reikia išmesti į šiukšliadėžę;
- Dėvėti medicininę kaukę;
- Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
- Skiepytis.
Skiepijimasis (vakcinacija) gripo sezonui pritaikytomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.
Kaip gripo virusas pakenkia nėštumo metu?
Gripo virusai nepasižymi tiesioginiu teratogeniniu (t. y. sukeliančiu vaisiaus vystymosi ydų) poveikiu, bet vaisiui pavojingas motinos karščiavimas. Dėl infekcinio karščiavimo pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali atsirasti vaisiaus vystymosi ydų, o antroje nėštumo pusėje galimas vaisiaus smegenų pažeidimas, kuris gali tapti cerebrinio paralyžiaus ir kitų nervų sistemos pažeidimų priežastimi. Nėštumo metu sergant gripu didėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika. Gripas nėščiajai ypač pavojingas dėl galimų komplikacijų. Nėštumo metu esantys kvėpavimo ir širdies sistemos pokyčiai (didesnis deguonies poreikis, pasikeitusi plaučių padėtis, dažnesni širdies susitraukimai) ir silpnesnė imuninė sistema lemia, jog nėščiosioms dažniau dėl gripo atsiranda sunkių komplikacijų (pneumonija ir kitos ligos), galinčios tapti mirties priežastimi.
Ar galima skiepytis nėštumo metu?
Nėščiajai rekomenduojama skiepytis nuo gripo, nes:
• sumažėja sunkių komplikacijų (ir mirties) rizika;
• gripas gali paveikti vaisiaus raidą;
• gripo vakcina galima skiepytis bet kuriuo nėštumo laikotarpiu;
• vakcina nėštumo metu saugi.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Akušeris-ginekologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.