Kokia liga yra aprašoma?
Raudonukė ir nėštumas. Raudonukė – tai ūminė virusinė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendruoju silpnumu, galvos, sąnarių skausmu, išbėrimu, padidėjusiais skausmingais limfmazgiais. Raudonuke vaikystėje perserga 75–85 proc. moterų. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Nėštumo metu raudonukė gali sukelti apsigimimų.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Raudonukės virusas yra RNR turintis virusas, priklausantis Togavirus šeimai.
Užsikrečiame raudoniuke nuo sergančio žmogaus. Raudonukės virusais galima užsikrėsti būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju, jam kalbant, kosint, sloguojant, čiaudint arba per liečiamus daiktus. Pavojingiausias yra išbertas žmogus. Iš sergančiojo organizmo raudonukės virusas išsiskiria apie savaitę prieš atsirandant išbėrimui ir kelias savaites išbėrus. Kartais išbėrimas būna sunkiai pastebimas, todėl žmonės raudonuke perserga patys to nežinodami. Tačiau tokie asmenys aplinkiniams itin pavojingi kaip infekcijos šaltinis.
Iš motinos kraujo virusas patenka į placentą ir užkrečia vaisių.
Kokie yra ligos simptomai?
Apie 50 proc. atvejų raudonukės simptomai būna labai silpni ar jų visai nebūna. Ligoniai gali skųstis karščiavimu, bendruoju silpnumu, galvos, sąnarių skausmu, išbėrimu, padidėjusiais skausmingais limfmazgiais. Išberia 50–80 proc. kūno; išbėrimas atsiranda ant veido ir kaklo, plinta žemyn ir tęsiasi 1-3 dienas. Limfmazgiai dažniausiai padidėja ir būna skausmingi pakaušio ir kaklo srityje. Sąnarių skausmas dažnesnis moterims, tęsiasi 3–10 dienų.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Raudonukė diagnozuojama remiantis išoriniu požymiu (būdingu išbėrimu) ir kraujo tyrimų rezultatais (nustatomi raudonukės viruso antikūnai).
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Gydymas simptominis. Rekomenduojama gerti daug skysčių. Jei karščiuojama, skiriama vaistų nuo temperatūros, jei skauda – nuo skausmo.
Kas atsitinka, jei raudonuke susergama nėštumo metu?
Jei raudonuke sergama nėštumo pradžioje (iki 16 savaitės), galima persileidimo ir įgimto raudonukės sindromo rizika. Įgimtam raudonukės sindromui būdinga:
• regos pokyčiai: katarakta (75 proc.), glaukoma, pigmentinė retinopatija, mikroftalmija;
• klausos sutrikimas: kurtumas(50 proc.);
• širdies ydos(50 proc.);
• neurologiniai sutrikimai: mikrocefalija, meningoencefalitas, protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas;
• augimo atsilikimas, kitų organų pažeidimas.
Užsikrėtus pirmuoju nėštumo laikotarpiu, vaisius pažeidžiamas 80 proc. atvejų, todėl rekomenduojama nėštumą nutraukti. Jei raudonuke sergama 16–20 nėštumo savaitę, yra nedidelė įgimto kurtumo rizika. Po 20 savaitės vaisiaus pažeidimo rizika ypač maža (2 proc.): būdingas kurtumas ir retinopatija.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Rekomenduojama pasiskiepyti. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina. Ja skiepijama antraisiais gyvenimo metais, antra dozė suleidžiama, kai vaikas sulaukia ikimokyklinio amžiaus. Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 metais.
Pastoti planuojančias ir nežinančias, ar sirgo raudonuke, moteris reikėtų ištirti ir, jei kraujyje antikūnų nėra, skiepyti. Rekomenduojama vakcinacija (polivalentine MMR vakcina), po kurios patariama 28 dienas nepastoti. Vakcina nuo raudonukės yra gyva vakcina. Nėščioms moterims skiepytis negalima, rekomenduojama pasiskiepyti po gimdymo. Žindymo metu vakcinacija galima.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Akušeris-ginekologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.