Kokia liga yra aprašoma?
ŽIV ir nėštumas. ŽIV yra žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS (angl. Acquired immune deficiency Syndrome), įgytą imuninės sistemos nusilpimo sindromą. Virusas, patekęs į organizmą, naikina T limfocitus. T limfocitų apvalkalėlyje yra receptorių CD4, todėl jie vadinami CD4 ląstelėmis arba T helperiais. CD4-T ląstelės yra baltųjų kraujo kūnelių grupė, kovojanti su infekcija. ŽIV užkrečia žmogaus CD4 ląsteles ir naudojasi jomis kurdamas savo kopijas (dauginasi jose). ŽIV infekuoto žmogaus organizme CD4 ląstelės naikinamos. Kai jos žūva, silpsta infekuoto žmogaus imuninė sistema ir padidėja rizika sirgti įvairiomis infekcinėmis ir onkologinėmis ligomis.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
ŽIV ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Jis priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes vystosi lėtai, todėl ŽIV užsikrėtęs žmogus gali kelerius metus nejausti jokių simptomų. Žinomi du virusų tipai: ŽIV 1 ir ŽIV 2. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV1 tipo virusu. ŽIV 2 paplitęs Vakarų Afrikoje, plinta ne taip lengvai kaip ŽIV 1 ir lėčiau nei ŽIV 1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV 1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs abiejų tipų virusais vienu metu.
ŽIV plinta 3 būdais:
1. Per lytinius santykius. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius (vaginalinius, oralinius ir analinius), jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują. Naudojant svetimus manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitokius instrumentus, užkrėstus švirkštus ar adatas (pvz., vartojant narkotikų), perpilant kraują.
3. ŽIV užsikrėtusi moteris gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi metu.
ŽIV neplinta per orą, vandenį, maistą. Jo neplatina vabzdžiai. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą, ašaras. Nepavojinga naudotis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, valgyti užsikrėtusio ŽIV pagamintą maistą.
Kokie yra ligos simptomai?
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas. AIDS –įgytas imuninės sistemos nusilpimo sindromas, yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. ŽIV infekuotas žmogus gali nesijausti ligotas. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV pažeidžia imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis. Organizmą puola įvairių ligų sukėlėjai ir žmogus suserga įvairiomis ligomis: plaučių uždegimu, meningitu, tuberkulioze, vėžiu ir pan. Laiku neskyrus specifinio antivirusinio gydymo, ŽIV infekcija baigiasi mirtimi.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra atlikti tyrimus. Jie dažniausiai atliekami paėmus kraujo iš venos mėginį. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, bet praėjus 3-4 savaitėms ar net 6 mėnesiams. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki antikūnų atsiradimo vadinamas inkubaciniu arba „lango“ laikotarpiu. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, rekomenduojama ištirti visas nėščias moteris, ar neužsikrėtusios ŽIV, 2 kartus: pirmo apsilankymo metu bei 32 nėštumo savaitę. Lietuvoje ŽIV tyrimas įtrauktas į nėščiosios priežiūros protokolą ir atliekamas nemokamai.
Kaip vertinamas ŽIV ligos sunkumas?
CD4 ląstelių skaičius yra žmogaus imuninės sistemos stiprumo matas. Kai ŽIV naikina CD4 ląsteles, imuninė sistema silpsta. Nustačius CD4 ląstelių skaičių, galima nustatyti ŽIV ligos stadiją ir prognozuoti galimas komplikacijas. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo liga labiau progresavusi. CD4 ląstelių skaičius nustatomas laboratorijoje iš kraujo mėginio. Jei ląstelių mažiau nei 200, yra labai didelė rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis.
Viruso koncentracija – tai ŽIV kopijų kiekis kraujyje (tiriama viruso RNR). Žmonės, kurių organizme viruso koncentracija didelė, greičiau suserga AIDS. Pagal viruso koncentracijos pokyčius kraujyje yra vertinamas gydymo veiksmingumas.
Ką reiškia teigiami ŽIV tyrimo rezultatai?
Jei ŽIV tyrimo rezultatai teigiami, vadinasi, kraujyje rasta ŽIV antikūnų. Tyrimas kartojamas, atliekami kiti diagnozę patvirtinantys ar atmetantys tyrimai. Nėščiąją konsultuoja infektologas.
Ankstyvo infekuotumo nustatymo tikslas:
- anksti pradėjus gydymą, apsaugoti vaisių nuo užkrėtimo;
- apsaugoti partnerį, jei jis neužsikrėtęs;
- neleisti ligai progresuoti.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinių vaistų derinių. Paskyrus gydymą, medikamentų tenka vartoti iki gyvenimo pabaigos. Vartojant vaistų, mažėja ŽIV koncentracija kraujyje ir padidėja CD4 ląstelių skaičius.
Gydytojas infektologas skiria labiausiai tinkamų antiretrovirusinių preparatų ir numato gydymo trukmę.
- Jei jau vartojama antiretrovirusinių vaistų, gydytojas patars, kaip tęsti gydymą. Jei gydymas neefektyvus, gali tekti jį keisti.
- Jei iki nėštumo antiretrovirusinių medikamentų vartoti dar nereikėjo, nėštumo metu gydymas pradedamas, kad sumažintų vaiko užkrėtimo riziką. Gydoma zidovudinu ir kartu kitais antiretrovirusiniais vaistais nuo 14-os nėštumo savaitės.
- Jei reikia gydymas tęsiamas ir po gimdymo.
- Jei ŽIV infekcija diagnozuota nėštumo pabaigoje ar gimdymo metu, skiriamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais gimdymo metu ir, jei reikia, po gimdymo.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Gali sukelti virškinimo sutrikimus, išbėrimą, nuovargį, karščiavimą, dusulį, nėščiųjų diabetą. Veikia kepenų fermentų funkciją, ypač jei skiriamas kombinuotasis gydymas. Reikalingi reguliarūs kepenų fermentų tyrimai. Kai kurie vaistai mažina geležies kiekį kraujyje (pasireiškia mažakraujystė), todėl gali tekti papildomai vartoti geležies preparatų. Kai kurie iš šių požymių būdingi preeklampsijai ir nėščiųjų cholestazei, todėl labai svarbu apie atsiradusius simptomus kuo greičiau pasakyti gydytojui ar akušeriui.
Ar vaistai nepakenks kūdikio sveikatai?
Moteris, užsikrėtus ŽIV, gali saugiai vartoti vaistų, nes jų tikslas–apsaugoti vaisių nuo užkrėtimo ŽIV. Medikamentus, kurių galima saugiai vartoti, skiria specialistas. Nesigydant ŽIV patekimo į vaisių tikimybė yra didelė, žala vaisiui daug didesnė nei vartojant antiretrovirusinių vaistų.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Didelė rizika, kad ji užkrės savo kūdikį. Negydant rizika perduoti virusą vaisiui – iki 25 proc., gydant sumažėja iki 1–2 proc.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Kad ŽIV neplistų, reikia:
- vengti atsitiktinių lytinių santykių;
- nesinaudoti ne savo ar nesteriliais švirkštimosi įrankiais (adatomis, švirkštais);
- medicininių ir kosmetikos procedūrų metu reikalauti naudoti vienkartinius arba sterilius instrumentus;
- namie naudoti tik asmenines skutimosi, manikiūro ir higienos procedūrų priemones.
Kokia reikalinga specifinė priežiūra nėštumo metu diagnozavus ŽIV?
- Gydytojo specialisto (infektologo) konsultacija dėl ŽIV infekcijos gydymo nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo.
- Papildomas tyrimas, siekiant nustatyti, ar nesergama kitomis lytiškai plintančiomis ligomis.
- Rekomenduojama skiepytis nuo hepatito B, pneumokoko, gripo (jei sezonas).
- Tyrimas 24-28 nėštumo savaitę, siekiant patvirtinti arba atmesti nėščiųjų diabeto diagnozę.
Kokia yra rizika jei moteris nėščia ir ŽIV tyrimų rezultatai teigiami?
Yra rizika perduoti virusą vaisiui nėštumo, gimdymo ir žindymo metu.
Rizika perduoti ŽIV naujagimiui mažėja:
- vartojant antiretrovirusinių vaistų nėštumo metu;
- parenkant tinkamą gimdymo būdą;
- jei naujagimis nežindomas.
Koks geriausias gimdymo būdas diagnozavus ŽIV infekciją?
Pasirinkimą lemia vartojami antiretrovirusiniai vaistai, CD4 ląstelių skaičius, viruso koncentracija nėštumo metu ir 36 nėštumo savaitę.
Jei nėštumo metu ŽIV liga gydyta tik zidovudinu, jei rastas hepatito C virusas, jei ŽIV koncentracija viršija 1000, gimdyti rekomenduojama atliekant planinę cezario pjūvio operaciją 38 nėštumo savaitę.
Kas bus, jei moteris nuspręs gimdyti natūraliu būdu?
Jei moteris nori gimdyti natūraliu būdu, gydytojas privalo gerbti jos sprendimą.
Gimdymo metu tęsiamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais. Taip pat rekomenduojama zidovudino infuzija nuo gimdymo pradžios iki tol, kol bus užspausta virkštelė. Kuo gimdymo metu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau, tuo didesnė tikimybė naujagimiui užsikrėsti ŽIV.
Ar reikia gydyti naujagimį?
Naujagimiui antiretrovirusinių vaistų pradedama leisti per 4 valandas nuo gimimo. Jų vartojama iki 4–6 savaičių.
Ar galima maitinti naujagimį savo pienu?
Žindyti ir maitinti nutrauktu motinos pienu yra labai rizikinga, todėl nerekomenduojama.
Ar kas nors sužinos apie užsikrėtimą ŽIV?
Ligoninės personalas privalo būti įspėtas, jog nėščioji užsikrėtusi ŽIV, kad galėtų teikti geriausią priežiūrą. Sveikatos priežiūros personalas be nėščiosios pritarimo niekam neturi teisės pasakyti apie tokią būklę. Darbuotojai turi gerbti teisę į privatumą ir būti supratingi dėl informacijos teikimo jos partneriui ar šeimos nariams, išskyrus tuos atvejus, kai nesuteikus informacijos kyla pavojus žmogaus gyvybei.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Akušeris-ginekologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.