Lėtinis kraštinis periodontitas

Kokia liga yra aprašoma?

Lėtinis periodontitas (dar vadinamas parodontoze) – lėtinė infekcinė liga, pasireiškianti progresuojančiu dantį supančių audinių netekimu. Tai dažniausia dantų netekimo priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

Dantų apnašos – dažniausia periodontito priežastis. Kuomet nepakankamai gerai valome dantis, prie dantenų, tarpdančiuose lieka minkštųjų apnašų, vėliau jos mineralizuojasi tampa kietomis apnašomis dar vadinamais dantų akmenimis. Dantų akmenys – puiki vieta daugintis bakterijoms ir mikroorganizmams. Dantų akmenų sluoksniui didėjant, jie atstumia dantenas, lenda gilyn į periodonto audinius sukeldami dantenų ir apydančio raiščio uždegiminius procesus, dėl to yra kaulas ir galiausiai prarandami dantys.

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

Vietiniai: minkštųjų apnašų sankaupos, skatinančios patogeninių organizmų dauginimąsi. Minkštosios apnašos kaupiasi ant dantų akmenų, nekokybiškų dantų užpildų, kariozinių ertmių, taip pat ant susigrūdusių dantų.

Išoriniai: rūkymas (žymiai padidėja apnašų kaupimasis), stresas, neigiamai veikiantis imuninę sistemą, kuri turi įtakos lėtinio periodontito vystymuisi.

Sisteminiai: I bei II tipo diabetas, daugelis sisteminių – endokrininių, hematologinių, širdies, kraujagyslių – ligų.

Genetiniai: faktoriai, susiję su periodonto ligų paveldėjimu arba su tam tikrų kitų paveldėtų ligų įtaka periodonto susirgimams.

Kokie yra ligos simptomai?

Paraudusios, sudirgusios, patinusios ir kraujuojančios dantenos; atsitraukusios dantenos nuo danties, išilgėję dantų kakleliai; dantų jautrumas ir blogas kvapas; žemėja dantenų linija, nyksta kaulinis audinys; dantys tampa paslankūs.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

Liga yra diagnozuojama kliniškai įvertinus dantenų, kaulo būklę matuojant periodonto (apydančio) kišenes, dantenų kraujavimą, dantų paslankumą, įvertinant kaulo tirpimą dantų rentgenologinėje nuotraukoje, įvertinus paciento nusiskundimus ir anamnezę.

Kokie gydymo metodai yra prieinami?

Galimi gydymo metodai – nechirurginis ir chirurginis. Nechirurginis gydymas atliekamas esant ne itin gilioms kišenėms (iki 7 mm), dažniau taikomas pirmiau, gydymo metu vietinėje nejautroje yra valomi akmenys esantys po dantenomis, lyginami šaknies paviršiai. Chirurginis gydymas dažniausiai taikomas po nechirurginio gydymo, esant negyjančioms kišenėms, ypač tose vietose, kur sunku užtikrinti pakankamą švarą dantų valymo metu ir pilną išvalymą nechirurginio gydymo metu. Po šių abiejų etapų yra privalomas palaikomasis gydymas ir kontrolė.

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

Galimi šalutiniai poveikiai ar komplikacijos po periodonto gydymo – dantenų recesija (atsitraukimas nuo cemento-emalio jungties), padidėjęs dantų jautrumas, platesni tarpdančiai, pakitęs estetinis vaizdas. Pooperacinės komplikacijos – galimas kraujavimas, dantų jautrumas, diskomfortas, pooperacinis skausmas, tačiau jie pasitaiko retai.

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Atsisakymo padariniai – negydant infekcijos ir periodonto ligų, po dantenomis esanti infekcija ir toliau ardo alveolinės ataugos kaulą, didėja dantų paslankumas ir rizika jų netekti. Nesilaikant idealios individualios burnos higienos, pakartotinai nesilankant pas gydytoją periodontologą ar burnos higienistą gydytojo nurodytais terminais ir dažnumu, didėja periodonto ligų paūmėjimo rizika.

Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?

Po periodonto gydymo yra būtinas palaikomasis gydymas, t.y. pakartotiniai apsilankymai pas gydytoją periodontologą ar burnos higienistą akmenų šalinimui kitoms gydymo procedūroms. Taip pat gali tekti apsilankyti pas gydytoją odontologą, norint sumažinti padidėjusį dantų jautrumą naudojant fluoro turinčias medžiagas ar pakeisti nekokybiškas plombas, protezus, kurie taip pat gali skatinti periodonto uždegimą. Dažnai, gydymo metu pašalinus beviltiškus dantis, gali tekti atstatyti atsiradusius dantų eilių defektus implantuojant, išimamais ar fiksuotais protezais.

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

Norint sušvelninti po gydymo atsiradusį diskomfortą pooperaciniu periodu skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), skalavimai chlorheksidino turinčiais skalavimo skysčiais, dantų pasta jautriems dantims, retais atvejais, esant pūlingai infekcijai – antibiotikai, gydymo metu itin didelis dėmesys skiriamas paciento asmeninės higienos mokymuisi ir tinkamų priemonių parinkimui. Tinkamai prižiūrėdamas ir valydamas dantis kasdien bei pakankamu dažnumu besilankydamas pas gydytoją specialistą pacientas gali sumažinti ligos paūmėjimo riziką ir sustabdyti ligos progresavimą.

Kokie yra papildomi nurodymai?

Po atlikto periodonto gydymo reikalingas nuolatinis ligos eigos sekimas: kontrolinių apsilankymų dažnumą paskirs gydytojas periodontologas. Teigiamiems gydymo rezultatams pasiekti reikalinga laikytis gydytojo nurodymų pooperaciniu laikotarpiu, palaikyti labai gerą individualią burnos higieną, pagal gydytojo nurodymus kartoti profesionalios burnos higienos procedūrą, šalinti predisponuojančius faktorius, tokius kaip rūkymas.

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Daugiau informacijos gali suteikti gydytojas periodontologas ar burnos higienistas.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

Naujausios papildomos informacijos suteikimą užtikrins gydytojas periodontologas.

Kokia procedūra aprašoma?

Lėtinio periodontito gydymas atliekamas etapais. Pirmiausia atliekama profesionali burnos higiena (akmenų šalinimas). Sekančio gydymo etapo metu pašalinami tie dantys, kurių gydymas neperspektyvus, tada atliekamas nechirurginis gydymas – kiuretažas (vietinėje nejautroje pašalinami dantų akmenys, esantys kišenėse ir nulyginami šaknų paviršiai). Po 2-3mėn. nestebint pakankamo gijimo gali būti pakartojamas kiuretažas nesugijusiose srityse arba atliekamas chirurginis gydymas. Po atlikto gydymo pas gydytoją periodontologą kontroliniai vizitai turi būti atliekami kas 4-6mėn., ligos eigą reikia sekti visą gyvenimą.

Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?

Ši procedūra svarbi dėl galimybės kontroliuoti ir suvaldyti ligą. Neatlikus gydymo ligos progresavimas gali lemti dantų netekimą.

Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?

Reikalinga paciento motyvacija, geros asmeninės burnos higienos įgūdžių lavinimas. Prieš procedūrą reikalingas tinkamų instrumentų pasirinkimas, chirurginis rankų, sterilaus darbo lauko paruošimas.

Kokia anestezija bus naudojama?

Įprastai atliekama vietinė infiltracinė nejautra.

Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?

Atvykus į gydymo įstaigą reikia kreiptis į registratūrą. Iki procedūros pradžios bus surenkama paciento anamnezė, pacientas supažindinamas su diagnoze, jos gydymo metodikomis, galimomis komplikacijomis, rezultatais ir tolimesne gydymo eiga. Taip pat pacientui pristatomas gydymo planas ir jo alternatyvos.

Ar pacientas turi pasirašyti sutikimą?

Pacientas turi pasirašyti intervencijos sutikimą.

Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?

Procedūra vyksta taip: pacientui atliekama vietinė infiltracinė nejautra toje srityje, kurioje planuojama intervencija. Tuomet įsitikinus, jog pasiekta nejautra, atliekama intervencija. Procedūra, priklausomai nuo apimties, gali trukti nuo 30 minučių iki 2 valandų, kartais ir ilgiau. Precedūros metu pacientas gali jausti spaudimą, tempimą, tarsi gremžimą, vibraciją, gausų vandens purškimą, aitrų irigacinių tirpalų ar kraujo skonį, tačiau skausmo neturėtų būti.

Kas vyksta atlikus procedūrą?

Po procedūros pacientui paaiškinamas pooperacinis režimas, kurio privalo laikytis, paskiriamas skalavimo skystis, jei reikalinga antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ar kiti preparatai.

Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?

Pacientai gydomi ambulatoriškai, po procedūros pacientas iškarto gali išvykti iš gydymo įstaigos.

Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?

Ne, jokie pagalbiniai prietaisai, įranga ar lydintysis asmuo nėra reikalingi po periodonto gydymo, nebent pacientas vyresnio amžiaus, turintis negalią.

Kokia priežiūra reikalinga namuose?

Po periodonto gydymo labai svarbu palaikyti gerą burnos higieną. Apsilankymo metu gydytojas periodontologas parenka reikiamas burnos higienos priemones, paaiškina apie individualią burnos higieną, kurios reikia laikytis namuose.

Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?

Taip, atlikus periodonto gydymą, pas gydytoją periodontologą reikia lankytis profilaktiškai, reikalingas palaikomasis gydymas.

Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti?

Po periodonto gydymo gali atsirasti dantenų recesija, pasikeitęs estetinis vaizdas, padidėję tarpdančiai, padidėjęs dantų jautrumas. Atsiradus dantenų recesijai, priklausomai nuo tarpdantinio kaulo aukščio, galima atlikti chirurginį recesijų dengimą, galima konsultuotis dėl ortodontinio gydymo. Dantų jautrumas yra panaikinamas specialiomis jautrumą mažinančiomis medžiagomis, taip pat galima naudoti dantų jautrumą mažinančias dantų pastas, kremus namuose.

Kada pacientas vėl galės užsiimti įprastinėmis veiklomis, pvz. darbu, sportu, vairavimu ir pan.?

Iš karto po procedūros pacientas gali užsiimti įprasta kasdiene veikla – vairuoti, dirbti. Sportuoti patartina kitą dieną po procedūros.

Į ką kreiptis iškilus papildomų klausimų?

Iškilus klausimams, kreiptis į savo gydytoją odontologą, kuris suteiks daugiau informacijos, taip pat nukreips jus pas gydytoją periodontologą tolimesniam gydymui.

Kur gauti papildomos informacijos?

Norint gauti daugiau informacijos, reikia kreiptis į savo gydytoją odontologą ir esant indikacijoms, jis nukreips jus konsultacijai pas gydytoją periodontologą. 

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.