Kokia liga (sveikatos būklė) aprašoma?
Lėtinis gastritas.
Kokios priežastys lemia jos išsivystymą?
Lėtinis gastritas – tai skrandžio uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterija Helicobacter pylori. Ja užsikrečiama per burną (per nešvarias rankas, užterštą maistą, vandenį). Riziką užsikrėsti didina higienos trūkumas, blogas socialinis ir ekonominis statusas. Yra tyrimų, rodančių, kad užsikrėtimą gali lemti ir genetinis veiksnys (paveldimas polinkis lengviau užsikrėsti minėta bakterija). Be to, ši bakterija gali sukelti ne tik lėtinį, bet ir ūminį gastritą. Dažniausiai juo persergama vaikystėje ir jis pereina į lėtinę ligos formą.
Kokie veiksniai didina jos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Dauguma žmonių turi šią bakteriją (Lietuvoje jos paplitimas siekia apie 50 procentų), tačiau sveikatos problemas ir negalavimus ji sukelia ne visiems. Kodėl – nežinoma. Kai kuriems žmonėms ši bakterija gali sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos (plonosios žarnos pradžios) opas, skrandžio lėtinį uždegimą ir atrofiją (skrandžio liaukų ir gleivinės nykimą), skrandžio vėžį.
Kokie jos simptomai?
Dauguma žmonių, sergančių lėtiniu H.pylori sukeltu skrandžio uždegimu, gali nejausti jokių simptomų. Dalis gali patirti skrandžio pilnumo pojūtį, nevirškinimą, pykinimą, nemalonų skonį burnoje, skausmą viršutinėje pilvo dalyje („duobutėje“).
Kokiais metodais ji diagnozuojama?
Skrandžio uždegimas diagnozuojamas endoskopiniu tyrimu: aparatu, kuriame yra lemputė ir videokamera, apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna ir paimama tirti keletas mažyčių skrandžio gleivinės gabaliukų. Tyrimas neskausmingas, tačiau nemalonus, nes jo metu kartais jaučiamas pykinimas.
Pačią bakteriją Helicobacter pylori (bet ne skrandžio uždegimą) taip pat galima nustatyti tiriant kraują ir išmatas.
Kokie jos gydymo metodai prieinami?
Bakterija Helicobacter pylori gydoma tam tikrų antibiotikų (pavyzdžiui, amoksicilino ir klaritromicino) bei skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų (pvz., omeprazolio, pantoprazolio, esomeprazolio) deriniu 7 – 14 dienų.
Remiantis tarptautiniais gydytojų susitarimais, šią bakteriją rekomenduojama naikinti: ligoniams, turintiems ar praeityje turėjusiems skrandžio ar / ir dvylikapirštės žarnos opų, ligoniams, sergantiems skrandžio vėžiu, žmonėms, kurių pirmos eilės giminaitis (motina, tėvas, brolis, sesuo) sirgo ar serga skrandžio vėžiu, ligoniams, kuriuos vargina funkcinė dispepsija (skausmai pilvo „duobutėje“, nevirškinimas, sotumo jausmas), pacientams, kurie nori, kad jiems būtų išnaikinta bakterija Helicobacter pylori, ligoniams, sergantiems lėtiniu (atrofiniu) skrandžio uždegimu, kurį sukėlė Helicobacter pylori, mažakraujyste (anemija), kurią sukėlė dėl neaiškios priežasties atsiradęs geležies trūkumas, pacientams, nuolatos vartojantiems nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., diklofenaką, ibuprofeną, nimezilį).
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Kaip minėta, daliai žmonių bakterija Helicobacter pylori dėl nežinomų priežasčių nesukelia jokių sveikatos sutrikimų. Tad yra tikimybė, kad Jums atsisakius naikinančio šią bakteriją gydymo nieko nenutiks. Neišnaikinus šios bakterijos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos bei skrandžio vėžio rizika didesnė.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Ne anksčiau kaip po keturių savaičių galima tikrinti, ar bakterija išnaikinta. Tai galima padaryti ureazės testu: endoskopinio tyrimo metu paimti keletą gabaliukų skrandžio gleivinės ir juos ištirti. Prieš tai būtina keturias savaites nevartoti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų ( antraip testo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas). Kraujo tyrimas neparodys, ar bakterija išnaikinta. Pastarasis tyrimas gali būti tikslus praėjus tik 6 – 18 mėnesių po bakterijos naikinimo. Jeigu taikant pirmą pasirinktą gydymą bakterijos išnaikinti nepavyksta, skiriamas antras pasirinktas gydymas (kiti antibiotikai).
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos (sveikatos būklės) paūmėjimo riziką?
Vartoti Helicobacter pylori išnaikinančius vaistus.
Kokie būtų papildomi nurodymai dėl šios ligos (sveikatos būklės)?
Svarbu laikytis švaros, plauti rankas.
Kas atsakys į kitus klausimus, jeigu jų kils?
Šeimos gydytojas, gydantis gydytojas gastroenterologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Internetinėje svetainėje anglų kalba www.uptodate.com, paieškos laukelyje įrašius žodį „gastritis“.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.