Kokia liga aprašoma?
Išangės įplėša.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Ligos išsivystymą lemia kai kurie mitybos, aplinkos ir psichosocialiniai veiksniai. Ligos esmė – išangės kanalą dengiančio epidermio defektas. Liga gali išsivystyti ir be jokios aiškiai žinomos priežasties, tačiau dažniausiai ją sukelia vidurių užkietėjimas.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Svarbu mityba, lėtiniai vidurių užkietėjimai arba viduriavimas. Ligos išsivystymo riziką didina ilgas stanginimasis, neefektyvus tuštinimasis.
Kokie yra ligos simptomai?
Liga pasireiškia skausmu ir kraujavimu iš išangės, niežėjimu ir diskomfortu išangės srityje, ypač pasituštinus.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Diagnozei patvirtinti pakanka paciento klinikinio ištyrimo. Jei skausmai nestiprūs, gali būti atliekama anoskopija arba rektoskopija. Tyrimo metu matomas anodermos defektas.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Pagrindinis gydymo metodas – medikamentinis. Skiriama daug ląstelienos turinti dieta, skausmą malšinantys tepalai (Lidoposterinas), lygiųjų raumenų spazmą mažinantys tepalai (Nitroglicerino arba Diltiazemo). Jei gydant pusę metų simptomai ir anodermos defektas išlieka arba ligonis jautrus rekomenduojamiems vaistams, indikuotinas operacinis gydymas. Jo metu sumažinamas rauko tonusas − perpjaunama 1/3 vidinio rauko.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Medikamentinis gydymas gali sukelti komplikacijų, bet jos labai retos. Tačiau vartojant nitroglicerino preparatus gali varginti galvos skausmai. Pooperacinės komplikacijos – skausmas, kraujavimas, žaizdos infekcija.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Atsisakius gydymo liga gali progresuoti ir sukelti papildomų komplikacijų (anorektalinė fistulė).
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Medikamentinis gydymas tęsiamas pagal šeimos gydytojo ar chirurgo rekomendacijas. Po chirurginio gydymo reikalingas tolesnis šeimos gydytojo stebėjimas. Esant po operacinių komplikacijų gali prireikti chirurgo ar koloproktologo konsultacijos.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Įtaręs čia aprašytą ligą, pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją. Vėliau jam gali prireikti chirurgo ar koloproktologo konsultacijų dėl tolesnio gydymo.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Ši liga neplinta kontaktuojant su sergančiuoju.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas, chirurgas ar koloproktologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.