Kokia liga yra aprašoma?
Atopinis dermatitis (egzema) – tai lėtinė, uždegiminė, varginanti odos liga, pasireiškianti įvairiais bėrimo elemantais, odos niežėjimu, paraudimu ir perštėjimu. Pažeisti gali atsirasti bet kurią kūno ar veido vietą.
Tai pirmoji liga iš „alergijos žygio“.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas įsijautrina maisto alergenais, todėl serga alergija maistui ir atopiniu dermatitu (egzema). Vėliau ikimokyklinio amžiaus vaikams didėja įsijautrinimas namų dulkių erkučių, gyvūnų ir pelėsių alergenais − jie pradeda dusti, sirgti astma. Galiausiai paauglystėje didėja įsijautrinimas žiedadulkių alergenais, vaikai suserga alerginiu rinitu (sloga). Tai − vadinamasis „alergijos žygis“.
Didžiausią vaikų alerginių ligų dalį sudaro atopinis dermatitas, retesnė astma ir dar retesnė − alerginė sloga.
Maždaug 60 proc. pacientų atopinis dermatitas pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, o 85 proc. – iki penkerių metų amžiaus.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
- Vis dar tiksliai nežinome, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia atopinis dermatitas.
- Tyrimų duomenimis, taip gali būti dėl genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių.
- Atopiniu dermatitu sergančių vaikų barjerinė odos funkcija yra pažeista, todėl aplinkoje esantys dirgikliai ir infekcija lengvai prasiskverbia pro odą gilyn ir sustiprina uždegimą.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
- Maisto alergenai (pvz., pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, riešutai ir kt.)
- Higienos priemonės, susiliečiančios su oda (pvz., muilas, kietas vanduo, kvepalai)
- Šiurkštaus pluošto audiniai (pvz., vilna arba kai kurie sintetiniai audiniai)
- Oro sąlygos – stiprus vėjas, lietus, šaltis
- Stresas ir įprotis kasytis
- Namų aplinkos alergenai: gyvūnai, vabzdžiai (pvz., kačių kailis, dulkių erkutės)
- Išorės aplinkos alergenai (pvz., žiedadulkės, pelėsių sporos)
Kokie yra ligos simptomai?
- Sausa, dažnai paraudusi, niežtinti oda
- Tipinės bėrimų vietos (kūdikių ir mažų vaikų: veido − kaktos, skruostų, ausų kaušelių sr., liemens sr., ties rankų ir kojų tiesiamaisiais paviršiais; vyresnių vaikų ir paauglių: veido − kaktos, vokų, lūpų sr., kaklo šonai, sprandas, ties tiesiamaisiais plaštakų bei rankų ir kojų lenkiamaisiais paviršiais)
- Intensyvus niežulys – pagrindinis simptomas. Kasymasis ir trynimasis dirgina odą, stiprina uždegimą ir dar labiau didina niežulį. Niežėjimas − didelė problema miego metu, nes prarandama kasymosi savikontrolė.
- Kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga šlapioji forma – pūslelės ir erozijos (susidaro trūkus pūslelei); vyresniems vaikams ir paaugliams – sausoji forma: mazgeliai (virš odos pakilę bėrimai), lichenifikacija (sausa stora, paryškėjusio piešinio oda), infiltracija (patinimas), nuokasos.
- Paūmėjimams būdinga: paraudimas, niežulys, papulės (virš odos pakilę bėrimai), infiltracija. Sunkesniais atvejais oda šlapiuoja ir susidaro šašeliai. Gali komplikuotis bakterine infekcija.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
- Liga nustatoma remiantis vaiko ligos istorija, simptomais, klasikiniais atopinio dermatito kriterijais. Apžiūrint odą matyti tipiškose pažeidimo vietose atsiradę bėrimai, susiję su sukeliamaisiais ir provokuojamaisiais veiksniais.
- Nėra vieno tyrimo, kurį atlikus būtų galima diagnozuoti atopinį dermatitą.
- Prireikus atliekami diagnostiniai tyrimai (alerginiai odos mėginiai, pvz., odos dūrio mėginys, alergenui specifinių IgE antikūnų kiekio nustatymas kraujo serume, bendrasis IgE kiekis serume).
- Taikomos šalinamoji ir skatinamoji dietos.
- Sunkumas nustatomas pagal SCORAD skalę.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
- Rekomenduojamas pakopinis gydymas pagal sunkumo eigą.
- Alergeno šalinimas (dieta, aplinkos kontrolės priemonės)
- Emolientai – tai drėkikliai, kurie saugo odą nuo išsausėjimo. Vartojami kasdien, padeda apsisaugoti nuo paūmėjimų.
- Vietinio poveikio steroidai (hormonai) − tepami ant odos, padeda sumažinti uždegimo požymius (paraudimą, patinimą, deginimą ir niežėjimą).
- Geriamieji antihistamininiai (priešalerginiai) vaistai – esant ryškiam niežuliui.
- Esant sunkios eigos atopiniam dermatitui – skiriami gliukokortikoidai (hormonai), geriamieji arba į veną.
- Ypač jautrioms vietoms (pvz., veidui, rankų ar kojų linkiams) gydyti gali būti skiriami vietinio poveikio imunomoduliatoriai (pvz., pimekrolimas) − tai vaistai, kurie veikia ir tam tikru būdu pakeičia organizmo imuninę sistemą. Gydant egzemą (atopinį dermatitą), šie vaistai apsaugo nuo imuninių ląstelių aktyvavimo ir užkerta kelią odos uždegimą, paraudimą ir niežėjimą sukeliančių chemikalų išsiskyrimui.
- Kartais, kai komplikuojasi bakterine infekcija, skiriami vietinio poveikio (tepamieji), geriamieji arba į veną leidžiami antibiotikai.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Pagal gydytojo nurodymus tinkamai vartojami vaistai dažniausiai šalutinio poveikio nesukelia. Kartais gali pasireikšti alergija pačiam steroidui (hormonui) arba tam tikroms kremo dedamosioms dalims. Jei stiprus steroidas (hormonas) ilgą laiką naudojamas be medikų priežiūros, jo veikiamų vietų oda gali išplonėti. Tačiau naudojant steroidus (hormonus) trumpą laiką taip neturėtų nutikti.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydomas atopinis dermatitas gali komplikuotis bakterine ar virusine odos infekcija, kuri gali pabloginti odos būklę, sukelti karščiavimą. Sunkiais atvejais pasireiškia sepsis (kraujo užkrėtimas).
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Kai kuriais atvejais vartojami drėkinamieji tvarsčiai, dezinfekuojamosios vonios. Fototerapija taikoma tik vyresniems nei 18 metų asmenims. Sunkus, atsparus gydymui, užsitęsęs atopinis dermatitas gydomas ciklosporinu A (tai imunitetą slopinantis vaistas).
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
- Griežtai laikytis gydytojo nurodymų
- Nuolat drėkinti odą emolientais
- Jei yra alergija maistui – svarbi dieta
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas ar / ir pediatras bei gydytojas specialistas – vaikų alergologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba − Uptodate.com; Patient.co.uk.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.