Kokia liga (sveikatos būklė) aprašoma?
Karščiavimas.
Kokios priežastys lemia jos išsivystymą?
Karščiavimas – tai normali organizmo gynybinė reakcija, kai veikiant uždegimo mediatoriams organizmo temperatūra pakyla virš normos. Karščiavimu vaiko organizmas dažniausiai reaguoja į infekciją (virusinę ar bakterinę).
Kokie veiksniai didina jos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Karščiavimo (virusinės ar bakterinės infekcijos) riziką didina kolektyvo lankymas, kontaktas su sergančiais, individualios imuniteto savybės, peršalimas ar perkaitimas dėl netinkamos aprangos.
Kokie jos simptomai?
Temperatūros kilimas, bendras silpnumas, apetito mažėjimas, skysčių stoka.
Kokiais metodais ji diagnozuojama?
Temperatūra paprastai matuojama pažastyje, rečiau tiesiojoje žarnoje − pastarasis būdas tinkamesnis naujagimiams, kūdikiams ar vaikams iki 3 metų amžiaus. Vyresniems nei 6 metų vaikams temperatūrą galima matuoti ir burnoje tam skirtais termometrais. Normali vaikų kūno temperatūra pažastyje yra 36 − 37,5ºC, tiesiojoje žarnoje ji 0,5ºC didesnė, o burnoje 0,4ºC didesnė nei pažastyje. Per parą kūno temperatūra gali svyruoti 0,8 − 1oC. Karščiavimu paprastai vadinama 37o C viršijanti temperatūra, tačiau turi būti atsižvelgiama į vaiko fizinį aktyvumą, paros metą ir kitas priežastis, kurios lemia normalius kūno temperatūros pokyčius.
Kokie jos gydymo metodai prieinami?
Vaistais: paracetamoliu − vienkartinė dozė 10 − 15 mg/kg kas 4 – 8 val., iki 5 kartų per parą (pvz., jei vaikas sveria 20 kg, vienu kartu skiriama 300 mg paracetamolio); ibuprofenu − vienkartinė dozė 10 mg/kg, iki 3 kartų per parą. Aspirino, analgino vaikams vartoti negalima dėl šių vaistų nesaugumo ir išreikšto šalutinio poveikio!
Fizinėmis šaldymo priemonėmis, tiktai kartu su vaistais nuo temperatūros. Drungnas vanduo – pvz., rankoms, kojoms, krūtinei, liemeniui įtrinti. Naudoti įtrynimams spirito ar degtinės negalima. Ties stambiosiomis kraujagyslėmis (kirkšnyse, pažastyse, kaklo šonuose) dėti vystyklus, sudrėkintus šaltu vandeniu. Karščiuojančio vaiko šiltai rengti nereikia, pakanka užkloti plona antklode. Kambario temperatūra turėtų būti vėsi (~18˚C). Fizinės šaldymo priemonės nerekomenduojamos, jei ligonį krečia drebulys, jam šalta, jo rankos ir kojos vėsios.
Skysčių trūkumo šalinimu. Skysčių trūkumas gali palaikyti atkaklų karščiavimą. Vaikas turi būti dažnai, bet po truputį, girdomas mėgstamais skysčiais, jie turi būti vėsūs.
Vaiko aktyvumo ribojimu. Vaikas turi mažiau judėti, nes aktyvumas ir raumenų darbas didina šilumos gamybą organizme.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai ir rizika juos patirti?
Šalutiniai gydymo padariniai pasireiškia netinkamai mažinant temperatūrą ir pasirinkus per didelę vaisto dozę.
Perdozavus pirma minėtų vaistų, galimi virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai), sunkesniais atvejais − kepenų ir (ar) inkstų pažeidimas.
Paracetamolio atsargiai skiriama vaikams, kurių inkstai ar kepenys sunkiai pažeisti, esant alergijai šiam preparatui. Dėl silpno priešuždegiminio poveikio vaistas mažai veiksmingas vaikams, sergantiems reumatologinėmis ligomis.
Ibuprofeno neskiriama vaikams, sergantiems opalige, kai yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, sunkus širdies ir inkstų funkcijos nepakankamumas, alergija ibuprofenui.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Pats karščiavimas − normali organizmo reakcija, tačiau temperatūrą rekomenduojama mažinti tik tada, kai ji sukelia blogą savijautą (dažniausiai > 38,5oC). Nerekomenduojama mažinti temperatūros, nedaug pakilusios virš normos. Vienintelė išimtis, kada temperatūra turėtų būti mažinama greitai, nespėjus jai pakilti virš 38 oC – karštiniai traukuliai arba rizika juos patirti. Maždaug 7 − 8 proc. vaikų paveldi polinkį į karštinius traukulius.
Nepakankamas skysčių vartojimas karščiavimo metu gali sukelti jų trūkumą organizme (dehidrataciją) ir palaikyti patį karščiavimą. Tokia būklė apsunkina širdies, inkstų ir kitų organų darbą.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Užsitęsus karščiavimui arba išryškėjus kitiems simptomams būtina kreiptis į šeimos gydytoją, po jo darbo valandų − į artimiausią gydymo įstaigą.
Kada nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą?
- Karščiuoja naujagimis ar 1 − 3 mėn. kūdikis
- Vaikas lieka dirglus, jo būklė nepagerėja net nukritus temperatūrai
- Temperatūra didesnė nei 40˚C
- Išryškėja sąmonės sutrikimas: vaikas vangus, sunkiai nubunda, mieguistas arba, atvirkščiai, labai sudirgęs, nenumaldomai verkia, mažiau reaguoja į tėvus
- Odoje atsiranda išbėrimų
- Vaiko oda blyški, pilkšva, „marmuro“ rašto, šaltos galūnės, dažnas širdies plakimas, mažai šlapinasi.
- Atsiranda traukuliai ar temperatūrinių traukulių būta anksčiau
- Vaikas dažnai ir sunkiai kvėpuoja, nors nosis nėra užgulta, jis stena, dejuoja
- Vaiką nuolat pykina arba jis viduriuoja
- Aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 72 val.
- Vaikas serga širdies yda ar širdies liga, galvos smegenų ar paveldima medžiagų apykaitos liga.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos (sveikatos būklės) paūmėjimo riziką?
- Slaugant karščiuojantį vaiką nereikia siekti normalios kūno temperatūros. Tačiau būtina pagerinti vaiko savijautą ir neleisti temperatūrai pakilti pernelyg aukštai. Jei vaiko pažasties temperatūra 38,5oC ir ji daugiau nekyla, jei vaikas jaučiasi gerai, temperatūros mažinti nerekomenduojama − tegu organizmas pats kovoja su infekcija. Temperatūrą reikia mažinti: kai ji pakyla virš 38,5oC; kai temperatūra pakyla iki 38 − 38,5oC kūdikiams iki 3 mėn. amžiaus arba kai vaikas turi įgimtą širdies ydą ar kitokius širdies pažeidimus, serga galvos smegenų liga, paveldima medžiagų apykaitos liga, taip pat aiškiam vaiko diskomfortui mažinti; kai yra febrilinių (temperatūrinių) traukulių rizika ir temperatūra didesnė nei 37,6oC.
- Vaikas turi būti dažnai, bet po truputį girdomas mėgstamais skysčiais, jie turi būti vėsūs.
- Vaikas turi mažiau judėti, nes aktyvumas ir raumenų darbas didina šilumos gamybą organizme.
Kokie būtų papildomi nurodymai dėl šios ligos (sveikatos būklės)?
Vengti didelių susibūrimų, masinių renginių.
Neplanuoti kelionių.
Namų režimas, ramybė.
Kas atsakys į kitus klausimus, jeigu jų kils?
Patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją arba teirautis telefonais:
Bendrasis pagalbos telefonas 112
Greitoji pagalba 03
BITĖ GSM skubi med. pagalba – 033
OMNITEL skubi med. pagalba – 103
TELE 2 skubi med. pagalba – 033
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba − http://patient.info/health/feverhigh-temperature-in-children
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.