Kokia liga yra aprašoma?
Šlapimo nelaikymas.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Vyresnis nei 5 m. vaikas turi sugebėti išlikti sausas tiek dienos, tiek nakties metu. Gali būti naktinis ir dieninis šlapimo nelaikymas.
Naktinį šlapimo nelaikymą gali sukelti būklės, kai naktį inkstai gausiai išskiria šlapimą (pvz., organizmui mažiau išskiriant tam tikro hormono, kuris reguliuoja šlapimo išskyrimą pro inkstus), esant mažai šlapimo pūslės talpai, jai nevalingai susitraukiant. Naktinį šlapimo nelaikymą taip pat sąlygoja adenoidų ar tonzilių išvešėjimas, įgimti šlapimo organų vystymosi defektai, nervų sistemos pažeidimai, taip pat ligos, kurioms būdingas gausesnis šlapimo išskyrimas (pvz., cukrinis diabetas). Paprastai nakties metu į lovą besišlapinantys vaikai labai giliai miega.
Vaikas dienos metu gali nelaikyti šlapimo dėl lėtesnio šlapimo pūslės brendimo, blogų šlapinimosi įpročių (retas šlapinimasis), esant nervų sistemos ligoms.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Naktiniam šlapimo nelaikymui svarbūs genetiniai veiksniai. Jei vienas tėvų vaikystėje naktį šlapinosi į lovą, tikimybė, kad vaikui iškils ta pati problema – 44 proc., jei abu tėvai − iki 77 proc. Šlapimo nelaikymą gali sąlygoti psichologinės priežastys, pervargimas, vidurių užkietėjimas, dėmesio sutrikimai, šlapimo organų infekcija.
Kokie yra ligos simptomai?
Naktinio šlapimo nelaikymui būdingas pasišlapinimas į lovą nakties metu.
Dieninis šlapimo nelaikymas pasireiškia kelnaičių pašlapimu dienos metu. Vaikas gali skųstis staigiu noru šlapintis, nepilno pasišlapinimo jausmu. Galite pastebėti, kad Jūsų vaikas kryžiuoja kojas, pritūpinėja (stengdamasis sulaikyti šlapimą), spaudžia pilvą (siekdamas ištuštinti šlapimo pūslę).
Yra ligų, kai šlapimas pastoviai teka iš šlapimo pūslės.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Esant šlapimo nelaikymui, Jūsų vaikui bus atliktas šlapimo tyrimas. Tai padės atskirti ligas, kurios gali pasireikšti šlapimo nelaikymu (pvz., šlapimo organų infekcija). Esant šlapimo organų infekcijai, šlapimo pasėlis leis nustatyti tikslų infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams. Ultragarsiniu šlapimo organų tyrimu nustatomos galimos anatominės šlapimo nelaikymo priežastys. Šlapinimosi sutrikimo rūšiai nustatyti ir gydymui pasirinkti naudingas šlapinimosi dienynas. Kai kuriais atvejais atliekamas urodinaminis ištyrimas, rodantis šlapinimesi dalyvaujančių šlapimo pūslės raumenų veiklą.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Esant šlapimo nelaikymui, paaiškinamas šlapinimosi ir skysčių vartojimo režimas.
Naktiniam šlapimo nelaikymui gydyti naudojamas šlapinimosi žadintuvas (pradėjus šlapintis nakties metu į lovą įsijungia specialus žadintuvas ir vaikas pažadinamas − formuojamas refleksas), vaistai, mažinantys šlapimo išskyrimą nakties metu (desmopresinas), didinantys šlapimo pūslės talpą ir mažinantys jos susitraukimus (oksibutininas). Dieninis šlapimo nelaikymas gydomas vaistais, mažinančiais šlapimo pūslės jautrumą ir didinančiais talpą (oksibutininas). Tam tikros dieninio šlapimo nelaikymo formos gydomos kompiuterizuotomis animuotomis programomis, padedančiomis tobulinti vaiko šlapinimosi procesą. Yra būklių, kai reikalingas šlapimo pūslės reguliarus ištuštinimas kateteriu arba chirurginis gydymas.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Vartojant vaistą, mažinantį šlapimo išskyrimą nakties metu (desmopresiną), būtina riboti skysčius vakare ir negerti po pavartojus vaisto.
Kateterizuojant šlapimo pūslę galimos pasikartojančios šlapimo organų infekcijos, šlaplės žaizdelės.
Oksibutininas gali sukelti burnos išsausėjimą, vidurių užkietėjimą, ypač didelio atsargumo reikia paisyti, jei vaiko rega sutrikusi.
Minėti šalutiniai reiškiniai reti.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Atsisakiusį gydytis nuo šlapimo nelaikymo vaiką toliau vargins šlapinimosi sutrikimai ir tai gali turėti įtakos jo psichologinei būklei. Negydant dieninio šlapimo nelaikymo, gali vystytis pasikartojančios šlapimo organų infekcijos, gali prireikti sudėtingesnio ir ilgiau trunkančio gydymo (pvz., šlapimo pūslės kateterizacijos ir kt.).
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Būtinas tokių pacientų reguliarus stebėjimas ir gydymo korekcija.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Tinkamai vykdomos gydytojo rekomendacijos padės sumažinti su pagrindine liga susijusių komplikacijų dažnį.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Šlapinimosi sutrikimus neretai lydi tuštinimosi problemos (pvz., vidurių užkietėjimas), todėl reikia sveikai maitintis (daugiau maistinių skaidulų turintys produktai, gausesnis skysčių vartojimas), reguliariai tuštintis ir ugdyti tualeto įgūdžius, gali būti skiriama vidurius laisvinančių vaistų. Spanguolių turintys preparatai gali apsaugoti nuo šlapimo organų infekcijos pasikartojimo.
Kartais pakoregavus šlapinimosi ir tuštinimosi įpročius papildomo medikamentinio gydymo nereikia.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje esančio Vaikų šlapinimosi sutrikimų centro specialistai.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.