Kokia liga yra aprašoma?
Bronchiolitas – tai dažniausiai virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų ir smulkiųjų bronchų bei jų šakelių (bronchiolių) uždegimas. Serga kūdikiai ir vaikai iki 2 m., tačiau 75 procentai jų suserga iki 1 m., o sergamumo viršūnė – 3 − 6 mėn. amžius.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Dažniausiai bronchiolitą sukelia virusai: respiracinis sincitinis (RSV), rino (RV), metapneumo (MPV) ir kiti.
Kūdikių kvėpavimo takai siauri. Dėl virusų sukelto uždegimo pažeidžiama ir paburksta smulkiųjų bronchų gleivinė, jie užsikemša pažeisto epitelio ląstelėmis ir gleivėmis, vaikui pasidaro sunku kvėpuoti, jis kosti.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
- Bronchito išsivystymo ir paūmėjimo riziką didina: neišnešiotumas (ypač < 32 gestacijos savaičių) ir mažas gimimo svoris
- Vyriška lytis
- Jaunesnis nei 6 mėn. amžius
- Tabako dūmai aplinkoje
- Sunkios kitos ligos (kvėpavimo organų anomalijos, bronchopulmoninė displazija, imunodeficitas, cistinė fibrozė, įgimtos širdies, nervų, raumenų ir kt. )
- Kūdikis, nemaitintas motinos pienu
- Šeimoje esantys vyresni vaikai, lankantys kolektyvus
Kokie yra ligos simptomai?
- Dažniausiai pirmas 2 − 3 dienas yra peršalimo ar viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai: bendras negalavimas, temperatūra, sloga. Tai − vadinamasis prodrominis laikotarpis.
- Simptomų viršūnė – 3 − 5 ligos parą, kai atsiranda kosulys ir dusulys. Didžiajai daliai, apie 90 procentų susirgusių kūdikių, simptomai išnyksta per 3 savaites.
- Pagrindiniai bronchiolito simptomai: – kosulys ir – padidėjęs kvėpavimo dažnis ir (ar) matomos pastangos kvėpuojant ir- švokštimas (dusulys) ir (ar) gydytojo išklausomi smulkūs drėgni karkalai plaučiuose.
- Tėvai dažniausiai pastebi, kad vaikui sunku kvėpuoti, girdimas švilpimas, švokštimas iškvėpimo metu, dėl kosulio ir sunkaus kvėpavimo sutrinka mityba, vaikas atsisako gerti.
- Patiems mažiausiems kūdikiams, be jokių kitų požymių, pirmiausiai gali trumpam sustoti kvėpavimas, pamėlti oda.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
- Liga diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir jokių tyrimų dažniausiai nereikia.
- Jei kūdikis, kuriam įtariamas bronchiolitas, atvyksta į gydymo įstaigą, jam atliekama pulsoksimetrija, t. y. dedamu ant piršto aparatu matuojama deguonies koncentracija organizme.
- Kartais, kai siekiama atmesti arba patvirtinti kitas diagnozes, atliekami papildomi tyrimai.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
- Nėra jokių vaistų, tiesiogiai veikiančių virusus. Taikomas simptominis gydymas: temperatūra, jei reikia, mažinama vaistais ( ibuprofenas, paracetamolis) tinkamomis dozėmis.
- Viršutinių kvėpavimo takų ( nosies, nosiaryklės) priežiūra – nosies tualetas.
- Joks medikamentinis gydymas nerekomenduojamas.
- Esant sunkesnei ligos eigai ir sumažėjus organizmo įsotinimui deguonimi, tiekiamas deguonis per kaukę, nosines kaniules ar gaubtą. Retais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos ir kitų gydymo metodų.
- Jei vaikas atsisako gerti ir valgyti, jis maitinamas per zondą, įvestą pro nosį į skrandį.
- Netekusiam skysčių arba netoleruojančiam zondinio matinimo vaikui skiriamos lašinės infuzijos.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
- Gydantis nuo šios ligos dažniausiai nėra rizikos patirti šalutinius gydymo reiškinius, nes tai savaime praeinanti liga, nereikalaujanti papildomo gydymo.
- Ligos komplikacijų rizika ir stacionaraus gydymo poreikis apima 2 − 3 proc. bronchiolitu sergančių vaikų.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
- Dažniausiai tai – savaime praeinanti liga, specialaus gydymo nereikia.
- Jei yra deguonies trūkumas arba sutrikusi mityba, atsisakius gydytis ligoninėje gali grėsti kvėpavimo nepakankamumas, vaikas gali uždusti, jam gali atsirasti skysčių netekties ir elektrolitų balanso sutrikimo požymiai.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Tolimesni gydymo etapai nerekomenduojami.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Siekiant sumažinti patiriamą diskomfortą sergant šia liga rekomenduojama:
- Kiek įmanoma saugoti kūdikį nuo streso.
- Dažniausiai rekomenduojama gydyti kūdikį namuose.
- Tinkama slauga ir žindymas.
- Vaiką maitinti dažniau ir mažesniais kiekiais.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Taip pat sergant šia liga rekomenduojama:
- Apsaugoti vaiką nuo bendravimo su sergančiais ūmine kvėpavimo takų infekcine liga.
- Užtikrinti vaiko rankų higieną.
- Apsaugoti vaiką nuo pasyvaus rūkymo.
- Žindyti motinos pienu.
- Neišnešiotiems naujagimiams pagal atitinkamas indikacijas žiemos laikotarpiu 1k./mėn. skiriama respiracinio sincitinio viruso (RSV) profilaktika (skiepas − antikūnai).
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Jūsų šeimos gydytojas ar kitas vaiką gydantis gydytojas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba − Patient.co.uk; Uptodate.com.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.