Dislipidemija

Kokia liga yra aprašoma?

Dislipidemija – tai kraujo riebalų, arba lipidų, koncentracijos pokyčiai kraujo serume, dažniausiai jų padidėjimas.

Lipidai,  pvz., cholesterolis, trigliceridai, gaminami kepenyse arba yra viena iš pagrindinių maisto dedamųjų. Cholesterolis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Surišti su baltymais, kraujo plazmoje cholesterolis ir trigliceridai suformuoja lipoproteinus. Šie būna įvairaus tankio, pavyzdžiui:

  • LMTL – labai mažo tankio lipoproteinai;
  • MTL – mažo tankio lipoproteinai, dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu;
  • DTL – didelio tankio lipoproteinai, dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu.

Sutrikęs šių dalelių santykis kraujyje, kai padidėja MTL, arba „blogojo“ cholesterolio, sąlygoja dislipidemiją.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

Dažniausiai trigliceridų ir cholesterolio perteklių lemia riebus maistas, netinkama mityba, pasyvus gyvenimo būdas, nutukimas. 

Taip pat lipidų apykaitos sutrikimą gali sąlygoti ir paveldimumas –  šeiminės pirminės dislipidemijos. Ligos priežastis – iš vieno arba abiejų tėvų paveldėtas pakitęs genas. Kai kurios jų pasireiškia vaikystėje, kitos – apie trisdešimtuosius gyvenimo metus.

Antrinės dislipidemijos, kai padidėja trigliceridų, MTL kiekis ir sumažėja DTL, nustatomos esant cukriniam diabetui, skydliaukės funkcijos nepakankamumui, inkstų funkcijos nepakankamumui, kepenų cirozei.

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

  • Amžius ( vyrai, perkopę 45, ir moterys – 55 gyvenimo metus)
  • Vyriškoji lytis
  • Paveldimumas
  • Netinkama mityba
  • Alkoholis
  • Vaistai
  • Pasyvus gyvenimo būdas

Kokie yra ligos simptomai?

Paprastai sergantys dislipidemija nejaučia su šia liga susijusių specifinių simptomų. Todėl kiekvienas žmogus kasmet turėtų išsitirti kraują. Esant cholesterolio pertekliui kraujyje, galima pastebėti gelsvus mazgelius po oda – ksantomas (cholesterolio sankaupas, kurių gali atsirasti aplink akis, ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros).

Dislipidemija − vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių aterosklerozę bei širdies ir kraujagyslių ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, insultą ir šių ligų sukeliamus simptomus.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

Paprasčiausias ir greičiausias – greitasis nustatymas, paėmus kraujo iš piršto. Ištiriamas tik bendrasis cholesterolis, atsakymas sužinomas per kelias minutes.

Kitas diagnostinis metodas atliekama anksti ryte 8 − 12 valandų nevalgiusiam pacientui − atliekama pilna veninio kraujo lipidograma,  susidedanti iš 4 rodiklių: bendrojo cholesterolio, MTL, DTL, trigliceridų.

Nesergančių širdies ir kraujagyslių ligomis lipidų normatyvai skiriasi nuo sergančiųjų jomis normatyvų.

1. Nesergančių:

Bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l

MTL cholesterolis < 3 mmol/l

DTL cholesterolis vyrams > 1,0 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l

Trigliceridai < 1,7 mmol/l

2. Sergančių:

Bendrasis cholesterolis < 4,0 mmol/l

MTL cholesterolis < 1,8 mmol/l

DTL cholesterolis vyrams > 1,0 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l

Trigliceridai < 1,7 mmol/l

Bendrojo cholesterolio padidėjimo lygiai:

Saikingai padidėjęs 5 – 6,5 mmol/l

Ženkliai padidėjęs 6,5 – 8 mmol/l

Kritiškai padidėjęs > 8 mmol/l

MTL cholesterolio padidėjimo lygiai:

Saikingai padidėjęs 3 – 4,1 mmol/l

Ženkliai padidėjęs 4,1 – 6 mmol/l

Kritiškai padidėjęs > 6 mmol/l

Trigliceridų padidėjimo lygiai:

Saikingai padidėjęs 1,7 – 4,5 mmol/l

Ženkliai padidėjęs 4,5 – 11 mmol/l

Kokie  gydymo metodai yra prieinami?

1. Dieta

  • Vartoti daugiau produktų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių – riešutų, sėklų, augalinės kilmės aliejų ir mažiau produktų, turinčių sočiųjų riebalų rūgščių – riebių pieno produktų, mėsos, jūros gėrybių.
  • Vengti majonezo, kitų padažų, užkandžių greitojo maisto kavinėse.
  • Kepimui naudoti alyvuogių ir rapsų aliejų
  • Rinktis tamsesnę duoną, pilnagrūdžius makaronus, ruduosius ryžius, grikius
  • Valgyti neriebius pieno produktus − pieną, jogurtą

2 . Fizinio aktyvumo didinimas

  • Nusistatyti kūno galimybes atitinkantį sporto planą ir pasirinkti tinkamus pratimus
  • Vietoj lifto naudotis laiptais
  • Darbe, per pietų pertrauką, išeiti pasivaikščioti.

3 . Nerūkyti − rūkymas didina „blogojo cholesterolio“ kiekį

4 . Cholesterolį mažinantys vaistai

Jei gyvenimo būdo ir dietos pokyčiai tik nežymiai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, galima apsvarstyti medikamentinį gydymą. Pagrindiniai vaistai nuo dislipidemijos yra šie:

  • Statinai
  • Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai;
  • Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai
  • Nikotininės rūgšties derivatai
  • Fibrinės rūgšties derivatai

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

Gydant dislipidemiją vaistais gali pasireikšti šalutiniai gydymo reiškiniai. Statinų vartojimas gali sąlygoti miopatiją, kepenų pažeidimą, galvos skausmą. Tulžies rūgščių surišikliai – dispepsiją, vidurių pūtimą. Nikotininės rūgšties derivatai – karščio pojūtį, gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje, virškinimo sutrikimus, kepenų pažeidimą. Fibrinės rūgšties derivatai – dispepsiją, tulžies pūslės akmenligę, miopatiją. Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai – viduriavimą.

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Negydoma dislipidemija − vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių aterosklerozę bei širdies ir kraujagyslių ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, insultą. Pastarosios gali baigtis mirtimi.

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

  • Nerūkykite. Rūkymo metu išsiskiria medžiagos, pažeidžiančios kraujagyslių sienelę, todėl kartu padidėjęs lipidų kiekis kraujyje greitina aterosklerozės procesą, didina riziką susirgti širdies ligomis.
  • Reguliariai atlikite kraujo tyrimus, kad išsiaiškintumėte cholesterolio koncentraciją kraujyje; jeigu yra sutrikimų, vadovaukitės gydytojo nurodymais ir vartokite paskirtus vaistus.
  • Maitinkitės sveikai – racionali, subalansuota mityba sumažins ligos paūmėjimo riziką.
  • Aktyviai judėkite − išvengsite nutukimo ir palaikysite tinkamą kūno svorį.
  • Laikykitės gydytojo nurodymų, jei sergate tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos nepakankamumas, inkstų funkcijos nepakankamumas, kepenų cirozė.

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Į savo šeimos gydytoją arba gydytoją kardiologą.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

Informacijo šaltiniai:

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.