Širdies nepakankamumas

Kokia liga yra aprašoma?

Širdies nepakankamumas – tai lėtinė širdies būklė, kai širdis dėl nusilpusios raumens funkcijos nebegali organizmo aprūpinti reikiamu kiekiu kraujo, o tai reiškia, kad  organizmo audiniai ir organai kenčia nuo deguonies ir maisto medžiagų trūkumo.

Iš pradžių širdis „plečiasi“ (didėja širdies ertmės ir jos masė), širdis pradeda plakti greičiau taip užtikrindama deguonies ir maisto medžiagų poreikį organizme, todėl kurį laiką galima nejausti jokių širdies silpnumo – širdies nepakankamumo – simptomų. Palaipsniui kompensaciniai mechanizmai išsenka ir širdis nebegali išstumti bei priimti tiek kraujo, kiek galėdavo anksčiau, todėl atsiranda širdies nepakankamumo klinikiniai simptomai: oro stoka (dusulys), ypač fizinio krūvio metu, ir  nuovargis, jaučiamas širdies plakimas.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

Širdies nepakankamumas gali būti įvairių ligų pasekmė. Galimos širdies nepakankamumo priežastys:

• Išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas
• Blogai kontroliuojama padidėjusio kraujospūdžio liga (arterinė hipertenzija)
• Širdies vožtuvų ligos
• Širdies raumens ligos (dilatacinė, hipertrofinė ir kt. kardiomiopatijos) ar širdies raumens uždegimas              (miokarditas)
• Įgimtos širdies ydos
• Sunkios plaučių ligos, nualinančios dešiniąją širdies dalį
• Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos

Širdies funkcija gali nusilpti ir dėl per mažo fizinio aktyvumo, ypač – senatvėje. Kitų organų ligos – skydliaukės, plaučių, kepenų, inkstų − taip pat gali sąlygoti širdies funkcijos nusilpimą.

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

Yra žinoma, kad kai kurių žmonių širdies nepakankamumo išsivystymo rizika yra didesnė. Svarbu kraujagyslių ligas pradėti tinkamai gydyti kuo anksčiau, kad būtų išvengta širdies pažaidų ir širdies nepakankamumo bei jo progresavimo.

Išskiriami šie širdies nepakankamumo rizikos veiksniai:

• Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
• Persirgtas miokardo infarktas
• Širdies vožtuvų patologija
• Širdies padidėjimas sergant širdies raumens ligomis
• Cukrinis diabetas
• Šeiminės ligos (artimi giminaičiai sirgo širdies liga)

Dėl kai kurių būklių širdies nepakankamumas gali paūmėti:

• Atsiradus mažakraujystei (anemijai)
• Karščiuojant, esant infekcijai, ypač – plaučių
• Sutrikus skydliaukės veiklai
• Nesilaikant režimo: neribojant skysčių ir valgomosios druskos
• Nevartojant paskirtų vaistų ar nutraukus jų vartojimą.

Kokie yra ligos simptomai?

• Oro trūkumas (dusulys) fizinio krūvio metu vėliau – ir esant ramybės būsens
• Kosulys be atkosulio , ypač – judant ar naktį
• Nuovargis
• Padažnėjusio širdies plakimo pojūtis
• Kulkšnių, blauzdų tinimas, pilvo apimties didėjimas
• Pastebimai ir greitai didėjantis kūno svoris (2 kg per sav.)

Galimi:

• Galvos svaigimas
• Apetito sumažėjimas, pykinimas

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

• Iš pradžių gydytojas su Jumis pasikalbės.
• Svarbu nuoširdžiai atsakyti į visus klausimus, kad gydytojas galėtų tiksliai įvertinti, kokia širdies nepakankamumo rizika.
• Taip pat gydytojui svarbu tiksliai žinoti, kokius vaistus, maisto papildus vartojate.
• Gydytojas Jus apžiūrės (įvertins odos spalvą, patinimus, pamatuos kraujo spaudimą, pulsą, išklausys širdies veiklą ir kt.).

Gydytojas kiekvienam pacientui individualiai parinks tyrimus. Jums gali būti pasiūlyta atlikti:

• Kraujo tyrimus
• BNP ir NT-proBNP rodiklių (smegenų natriuretinių peptidų) − tai  širdies hormonai, apsaugantys širdies raumenį nuo padidėjusio mechaninio krūvio ar elektrolitų disbalanso. Laboratorinis pro-BNP arba BNP rodiklis būna padidėjęs jau pradinėse širdies nepakankamumo stadijose. Šie rodikliai reaguoja pačioje ankstyviausioje stadijoje, kai dar nėra akivaizdžių klinikinių  nepakankamumo požymių.  BNP rodiklis, jo koncentracija kraujyje didėja proporcingai širdies nepakankamumo didėjimo stadijai. Pro-BNP yra specifiškesnis rodiklis (širdies nepakankamumui vertinti) nei BNP.
• Širdies sutrikusios funkcijos žymenų – natriurezinius peptidų (BNP, NT-proBNP)
• Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką
• Elektrokardiogramą
• Širdies ultragarsinį ištyrimą (echoskopiją)
• 6 minučių ėjimo testą – šio tyrimo metu vertinama, kiek metrų Jums pavyko nueiti per 6 minutes stengiantis eiti kuo greičiau. Šis testas nesunkiai leidžia gydytojui ir Jums patiems objektyviai įvertinti gydymo veiksmingumą, ligos progresavimą ir papildomų tyrimų poreikį. Svarbu, kad kiekvieną kartą stengtumėtės atlikti šį testą kuo geriau.
• Kitus krūvio tyrimus (veloergometrijos, tredmilo testą, spiroergometrijos)
• Kai kurias atvejais gali prireikti atlikti širdies vainikinių arterijų angiografiją, širdies biopsiją, širdies magnetinio rezonanso tomografiją, pozitronų emisinės tomografijos tyrimą (PET)

Kokie  gydymo metodai yra prieinami?

Tikriausiai širdies nepakankamumui gydyti skirtus vaistus Jums teks vartoti visą likusį gyvenimą. Yra daug vaistų, vartojamų sutrikusiai širdies funkcijai gydyti. Visi jie gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kurie vaistai reikalingi, priklauso nuo simptomų ir paciento bendros būklės. 

Medikamentinis gydymas:

Šlapimą išvarantys vaistai – diuretikai:padeda organizmui šalinti skysčių perteklių, skatindami inkstus gaminti daugiau šlapimo. Didesnio kiekio skysčio pašalinimas iš organizmo padeda širdžiai, nes mažiau skysčio jai reikia varinėti po organizmą. Sumažėja  ir plaučių apkrova, palengvėja kvėpavimas. Kojų ar viso kūno patinimas taip pat sumažėja.    Dėl  to gali šiek tiek sumažėti ir svoris, todėl būtina kasdien svertis ir užrašyti jo pokytį.

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai – AKFI: blokuoja organizmo išskiriamo hormono angiotenzino II veikimą, atpalaiduodami kraujagysles ir mažindami kraujo spaudimą.

Angiotenzino II receptorių blokatoriai – ARB: blokuoja angiotenzino II, natūralaus inkstų gaminamo hormono, veikimą. Taip atpalaiduojamos  kraujagyslės,  mažėja kraujo spaudimas,  todėl širdžiai lengviau išstumti kraują. ARB veikia beveik taip pat, kaip AKF inhibitoriai,  ir skiriami pastarųjų netoleruojant.

Beta blokatoriai: kai širdis dirba silpniau nei turėtų , organizmas bando tai kompensuoti išskirdamas hormonus (adrenaliną ir noradrenaliną), pagreitinančius širdies darbą ir didinančius kraujo spaudimą. Ilgas šių žalojančių hormonų poveikis gali pakenkti širdžiai. Beta blokatoriai skatina širdį susitraukinėti lėčiau, mažina kraujo spaudimą ir saugo širdį nuo ilgalaikio kenksmingo adrenalino bei noradrenalino poveikio.

Mineralokortikoidų receptorių antagonistai – MRA: blokuoja natūralių, antinksčių gaminamų, hormonų veikimą. Tai silpni diuretikai, tačiau, kitaip nei kiti diuretikai, sulaiko kalį. Jie padeda mažinti kraujo spaudimą, sumažina kraujo kiekį ir taip apsaugo širdį.

Tam tikrais atvejais reikalingi ir kiti vaistai:

Digitalio preparatai (digoksinas): skirti sumažinti širdies susitraukimų dažnį esant nereguliariam širdies ritmui – prieširdžių virpėjimui. 

Antiaritminiai vaistai: kontroliuoja širdies ritmo sutrikimus.

Kai kuriuos vaistus teks vartoti gydant pagrindinę ligą, sukėlusią širdies nepakankamumą:

Trombocitų agregaciją veikiantys vaistai (aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras): stabdo trombų formavimąsi arterijose. Trombai širdies ir smegenų arterijose gali sukelti infarktą ir insultą. Šie vaistai ypač svarbūs tiems, kuriems buvo taikytas širdies vainikinių arterijų intervencinis gydymas ir  implantuotas stentas.

Antikoaguliantai (varfarinas, dabigatranas, epiksabanas, rivaroksabanas): veikia kraujo krešėjimo sistemą, slopina kraujo krešėjimą. Šie vaistai ypač svarbūs esant epizodiniam ar nuolatiniam širdies ritmo sutrikimui, apsaugo nuo trombų susidarymo širdyje, todėl sumažina insulto riziką.

Statinai: mažina cholesterolio kiekį. Dažna širdies nepakankamumo priežastis yra išeminė širdies liga, kurią sukelia vainikinių arterijų susiaurėjimas dėl cholesterolio plokštelių nusėdimo arterijose. Šie vaistai efektyviai stabdo šių plokštelių formavimąsi, kuris gali sukelti deguonies trūkumą širdyje.

Vaistai , vartojami esant ūminiam širdies nepakankamumui

Susitraukiamąją širdies raumens jėgą didinantys vaistai – Inotropai (Dobutaminas, dopaminas , levosimendanas): trumpam pagerina širdies funkciją stiprindami širdies kraujo išstūmimo funkciją ar išplėsdami kraujagysles. Skiriami tik į veną ligoninėje.

Vazodilatatoriai (nitroglicerinas ir į jį panašūs preaparatai): sukelia kraujagyslių atsipalaidavimą sumažindami kraujo spaudimą, palengvindami kraujotaką ir slopindami simptomus. Kai kurie vazodilatatoriai vartojami reguliariai. Tačiau kai kurie trumpai veikiantys vaistai (pvz., gliceriltrinitratas, nitroglicerinas) gali būti vartojami po liežuviu ar purškiami siekiant  skubiai numalšinti krūtinės skausmą (krūtinės anginos atveju).

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

Vartojant bet kurį vaistą galimi nepageidaujami šalutiniai poveikiai, apie kuriuos būtina paskaityti vaistų vartojimo instrukcijose (www.vaistai.lt)

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Atsisakius gydyti širdies nepakankamumą sveikatos būklė sparčiai blogėja, blogėja ir širdies raumens susitraukiamoji galia, dėl nepakankamo apsirūpinimo krauju progresuoja kitų gyvybiškai svarbių organų – plaučių, inkstų, kepenų, smegenų – veikla. Negydomas širdies nepakankamumas greitai progresuoja sąlygodamas mirtį.

Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?

Implantuojamieji prietaisai:

Elektriniai širdies stimuliatoriai: kontroliuoja širdies ritmą, prireikus siunčia trumpus, neskausmingus elektrinius impulsus į dešinįjį širdies skilvelį, kad kiekvienas širdies dūžis įvyktų tik tada, kai to reikia.

Stimuliatorius reikalingas tada, kai širdis plaka per lėtai ir to nepavyksta koreguoti vien vaistais.

Širdies resinchronizatorius, arba abu skilvelius stimuliuojantis elektrinis prietaisas (biventrikulinis elektrokardiostimuliatorius):reikalingas tuomet, jeigu elektriniai impulsai, lemiantys širdies susitraukimą ir atsipalaidavimą, suveikia nepakankamai tiksliai ir greitai. Tuomet kairysis skilvelis susitraukia akimirką vėliau nei dešinysis, o normaliai jie turėtų susitraukti tuo pačiu metu. Širdies resinchronizatorius užtikrina tolygesnį abiejų skilvelių susitraukimą, todėl išstumiamas iš širdies kraujo kiekis padidėja.

Širdies resinchronizatorius − ne tas pats, kas širdies stimuliatorius. Šis prietaisas užtikrina abiejų skilvelių vienmomentį susitraukimą, dėl to pagerėja kairiojo skilvelio susitraukimas, padidėja širdies darbo našumas.

Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius: tai panašus į stimuliatorių prietaisas, skirtas nuolatinei širdies ritmo kontrolei. Jei ištinka pavojingas gyvybei ritmo sutrikimas,  kardioverteris- defibriliatorius jį atpažįsta ir sukelia elektrinį šoką –vadinamąją defibriliaciją.

Kardioverteris-defibriliatorius dažniausiai implantuojamas esant  didelei širdies skilvelinių ritmo sutrikimų rizikai, nes  šie ritmo sutrikimai gali būti staigiosios  širdinės mirties priežastis.

Chirurginis širdies nepakankamumo gydymas

Vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija (VAJO): jei  širdį maitinančiose vainikinėse arterijose yra susiaurėjimų,  sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir dėl to  kartojasi skausmai krūtinėje bei iškyla infarkto grėsmė,   gali prireikti   vainikinių jungčių suformavimo operacijos. Jos metu  sveikos kraujagyslės, dažniausiai iš blauzdos paimtos venos,   iš krūtinės vidaus – arterija, prijungiamos prie susiaurėjusių vainikinių arterijų taip, kad būtų apeitos kliūtys kraujo kelyje.

Širdies vožtuvų operacija: vožtuvams tinkamai nefunkcionuojant širdis perkraunama, gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Ši patologija gali būti koreguojama vožtuvų operacija.

Mechaniniai kraujotaką pavaduojantys prietaisai: širdies kairysis skilvelis išstumia kraują į visą organizmą. Kai, progresuojant širdies nepakankamumui, kairysis skilvelis nebesugeba išstumti pakankamai kraujo ir medikamentinis gydymas nebeveiksmingas, chirurgiškai implantuojamas kairįjį skilvelį pavaduojantis prietaisas. Kairį skilvelį  pavaduojantis prietaisas turi kaniulę, įstatomą kairiajame skilvelyje, per ją kraujas patenka į pompą, išstumiančia jį į aortą. Pompa implantuojama pilvo viršutinėje dalyje , dalis jos išvedama per pilvo sieną ir išorėje sujungiama su „dėžute“, kurioje yra baterija ir kontrolės sistemą.

Kartais šis prietaisas padeda sulaukti širdies transplantacijos, tačiau, trūkstant širdies donorų, neretai implantuojamas ilgam laikui.

Širdies persodinimas (transplantacija): esant sunkiam negrįžtamajam širdies nepakankamumui, kai kiti gydymo metodai neveiksmingi ir nėra sunkių gretutinių ligų, gali būti atlikta širdies tranplantacija.

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

Nustačius širdies nepakankamumą labai svarbu keisti gyvenseną.

Kaip mažinti naujos širdies pažaidos riziką:

• Nerūkyti
• Mažinti kūno svorį
• Veiksmingai gydyti gretutines ligas (arterinę hipertenziją, dislipidemiją (lipidų kiekio ir santykio kraujyje sutrikimą), cukrinį diabetą
• Nutrauktis kardiotoksinių (toksiškai veikiančių širdies raumenį) preparatų – tarp jų ir alkoholio – vartojimą

Kaip palaikyti skysčių pusiausvyrą:

• Riboti valgomosios druskos kiekį kasdieniniame maiste (ne daugiau kaip 3 g NaCL per parą)
• Kasdien matuoti kūno svorį (daugiau kaip 2 kg „prieaugis“ per 3 dienas, be kitų priežasčių, greičiausiai rodo padidėjusį skysčio kaupimąsi; būtina pasitarti su gydytoju, kaip elgtis tokiu atveju: didinti diuretikų dozę pačiam ar kaskart kreiptis į gydytoją)

Kaip gerinti fizinį pajėgumą:

• Rekomenduotina kasdienė vidutinio krūvio mankšta, individualiai parenkamos treniravimosi metodikos (išskyrus ūminius periodus, kai rekomenduojama apriboti fizinį krūvį)

Kokie yra papildomi nurodymai?

• Jei Jums dar nėra širdies nepakankamumo, bet jau sergate padidėjusio kraujospūdžio ar vainikinių arterijų liga, labai svarbu užkirsti kelią širdies pažaidai, ypač išeminės širdies  ligos ir hipertenzinės širdies ligos (ilgalaikio kraujo spaudimo padidėjimo) progresavimą, kol dar nėra stipriai pažeistas širdies raumuo (priminė širdies nepakankamumo profilaktika)
• Jei sergate kokia nors širdies liga, bet Jums dar nepasireiškę širdies nepakankamumo simptomai, labai svarbu tinkamai gydyti esamą širdies ligą ir mažinti papildomo pažeidimo riziką (antrinė širdies nepakankamumo profilaktika)
• Jei Jums jau diagnozuotas širdies nepakankamumas, būtina laikytis gydytojo nurodymų, tinkamai vartoti vaistus ir ypač dėmesingai laikytis nemedikamentiniogydymo nuorodų, nes tik taip galite išgyventi ilgiau (tretinė širdies nepakankamumo profilaktika)

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

Anglų kalba:

• http://www.heartfailurematters.org/ (ir rusų kalba)
• http://www.heart.org/
• http://www.medtronic.com/
• http://hfsa.org

Lietuvių kalba:

http://www.lcs.lt/LCS/leidiniai/SirdiesNep/

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.