Tirotoksikozė

Kokia liga yra aprašoma? 

 Tirotoksikozė.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

• Greivso liga (> 70 proc. sergančiųjų hipertiroze).
• Mazginė skydliaukė, toksinis daugiamazgis gūžys arba toksinė adenoma.
• Lėtinis autoimuninis tiroiditas.
• Poūmis tiroiditas.
• Levotiroksino perdozavimas.
• Gydymas amiodaronu arba jodo preparatais taip pat gali sąlygoti tirotoksikozę. 

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

Moterys serga dažniau.

Kokie yra ligos simptomai?

Jūs galite jausti:

• Dirglumą, nervingumą, hiperaktyvumą;
• Šilumos netoliaravimą;
• Dažną širdies plakimą;
• Padidėjusį  prakaitavimą
• Rankų, vokų tremorą;
• Nuovargį, nemigą;
• Svorio kritimą, esant padidėjusiam apetitui;
• Dažną tuštinimąsi (viduriavimas retai pasitaiko);
• Troškulį, dažną ir gausų šlapinimąsį;
• Gali sutrikti menstruacijų ciklas;
• Galite pastebėti, kad akys tapo didesnės, puburko ir paraudo vokai, atsirado akių skausmas, dvejinimasis akyse;
• Gali padidėti kaklo priekinė dalis;
• Sergant toksine adenoma arba daugiamazgiu toksiniu gūžiu – anksčiau minėtų simptomų galite nejausti ir Jus vargins pasikartojantys širdies ritmo sutrikimai, bloga nuotaika. Gali būti sunku ryti, jei mazgai skydliaukėje dideli.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

Diagnostika remiasi:

Simptomais. Ypač svarbu įvertinti, kada pastebėjote organizmo pokyčius. Jeigu Jūs simptomus jaučiate visą gyvenimą, tirotoksikozės tikimybė maža. 

Fiziniu ištyrimu. Gydytojas apžiūros metu įvertins galimus akių pažeidimus, čiuopdamas įvertins Jūsų skydliaukės dydį, odos pokyčius, tremorą, širdies veiklą bei kitus galimus tirotoksikozės simptomus.

Kraujo tyrimais:

• Tirotropinis hormonas (TTH) – skydliaukę stimuliuojantis hormonas, kurį gamina hipofizė). Tirotoksikozės atveju šio hormono koncentracija kraujyje bus sumažėjusi.
• Skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimai – laisvas tiroksinas (fT4) ir trijodtironinas (fT3) Tirotoksikozės metu vieno ar abiejų šių hormonų būna per daug.
• Imunogeninės tirotoksikozės priežasčiai patikslinti tiriami antikūnai kraujyje. TTH receptorių antikūnai (anti –TTHr), kurie būna padidėję tik esant Greivso ligai. Skydliaukės peroksidazės antikūnai (anti-TPO), kurių koncentracija būna padidėjusi tiek sergant Greivso liga, tiek autoimuniniu tiroiditu.

Skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Dažniausiai naudojamas skydliaukės vaizdo metodas, suteikiantis daugiausiai informacijos apie skydliaukės dydį, struktūrą, mazgų dydį, aplinkinius audinius ir jų pakitimus.

Skydliaukės scintigrafija. Šis tyrimas atliekamas siekiant įvertinti skydliaukės mazgų funkcinį aktyvumą, dažniausiai įtariant kad tirotoksikozė sąlygota toksinės adenomos arba daugiamazgio toksinio gūžio. Naudojami labai maži radioaktyvių medžiagų kiekiai, kurie gali būti išgeriami arba suleidžiami į veną. Pagal radioindikatoriaus susikaupimo intensyvumą ir pobūdį diagnozuojama skydliaukės patologija. Tyrimas neatliekamas nėščioms ar maitinant krūtimi.

Kokie gydymo metodai  yra prieinami?

Antitiroidiniai (tirostatikai) medikamentai – tiamazolis, propiltiouracilas – slopina skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją. Šie medikamentai skiriami 1,5-2,0 metus sergant Greivso liga, reikiamą laikotarpį kol slydliaukės funkcija sunormalėja, sergant autoimuniniu tiroiditu ir prieš operacinį gydymą ir gydymą radioaktyviu jodu, esant bet kokios kilmės tirotoksikozei.

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

Paprastai šie medikamentai toleruojami gerai ir nepageidaujami reiškiniai tokie kaip virškinamojo trakto sutrikimas, baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas ar kepenų fermentų padidėjimas, skonio, kvapo pasikeitimai, alerginės reakcijos, karščiavimas, sąnarių skausmas reti. Dėl baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimo, alergijos ar kepenų fermentų padidėjimo kartais gydymą šiais medikamentais tenka nutraukti.

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Atsisakius gydytis, ligos simptomai progresuos. Tikėtini širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, išverstakumas, blogėjanti gyvenimo kokybė.

Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?

Retais atvejais medikamentais nepavyksta pasiekti ilgalaikės ligos remisijos ir tuomet sprendžiama dėl gydymo radioaktyviu jodu ar operacinio gydymo.

Radioaktyvus jodas. Gydymo radioaktyviu jodu tikslas – sukelti skydliaukės ląstelių destrukciją (ardymą), taip nuslopinant skydliaukės hormonų gamybą. Į organizmą radioaktyvus jodas patenka, išgėrus nedidelį tirpalo kiekį. Organizme radioaktyvus jodas patenka į kraujotaką ir skydliaukės ląsteles. Radioaktyvusis jodas, kuris nepatenka į skydliaukės ląsteles, iš organizmo su šlapimu pašalinamas per keletą dienų. Po gydymo radioaktyviu jodu skydliaukės funkcija gali tapti normali, bet dažniausiai kuo daugiau praeina laiko po gydymo radioaktyviu jodu, tuo didesnė tikimybė, kad skydliaukė gamins per mažai skydliaukės hormonų t.y. pasireikš hipotirozė, kurią koreguoti bus reikalinga terapija levotiroksinu. Retais atvejais gydymas radioaktyviu jodu gali būti neefektyvus ir jį reikia kartoti.

Chirurginis gydymas. Greivso ligos atveju, esant neefektyviam medikamentiniam gydymui ir negalint taikyti gydymo radioaktyviu jodu dažniausiai atliekama visiška skydliaukės pašalinimo operacija, nes pašalinus tik dalį, pastebimi ligos recidyvai. Operuojant skydliaukę dėl daugiamazgio tokslinio gūžio ar toksinės adenomos dažniausiai šalinama labiausiai pakitusi skydliaukės dalis, bet galutinai sprendimą priima operuojantis chirurgas. Po operacijos, nesant skydliaukės, skiriamas pakeičiamasis gydymas skydliaukės hormonais – levotiroksinu.

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

Gydytojų rekomendacijų laikymasis padės sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažins paūmėjimo riziką.

Kokie yra papildomi nurodymai ?

Nėra.

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Papildomą informaciją gali suteikti Jūsų šeimos gydytojas ar gydytojas endokrinologas.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/endokrinines_sistemos_ligos/tirotoksikoze_hipertiroidizmas 

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.