Kokia liga yra aprašoma?
Aktininė keratozė – dažniausia ikinavikinė odos liga.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Šią ligą sukelia ultravioletinė (saulės) spinduliuotė, apie 10 proc. atvejų ji gali virsti piktybiniu odos vėžiu (Odos karcinoma, žr. procedūros aprašą).
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Aktininė keratozė dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 – 65 metų žmonėms. Susirgti ja labiau rizikuoja šviesiaodžiai, jautrūs saulei žmonės. Riziką didina dažnas buvimas saulėkaitoje ar nuolatinis darbas lauke.
Kokie yra ligos simptomai?
Aktininė keratozė − tai rausvos ar rusvos spalvos dėmė šiurkščiu paviršiumi, pradžioje paciento ji labiau jaučiama, nei matoma. Ilgainiui ji didėja, kietėja ir gali suformuoti odos ragą. Aktininių keratozių gali daugėti. Paprastai jos atsiranda saulės veikiamose srityse – veido, galvos plaukuotoje dalyje, plaštakose, apatinėse galūnėse ir kt.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Aktininė keratozė nustatoma pagal būtinus klinikinius požymius. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija(žr. procedūros aprašą).
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Aktininė keratozė gydoma taikant krioterapiją (žr. procedūros aprašą) ar elektrochirurgijos procedūrą (žr. procedūros aprašą). Panašių rezultatų pasiekiama aktininę keratozę gydant lazeriu ar fotodinaminiu metodu. Pacientas aktininę keratozę gali gydytis pats gydytojo dermatovenerologo paskirtu tepalu, kuris veikia odos imuninę sistemą (apie šešių savaičių gydymo kursas).
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Visi aktininės keratozės gydymo metodai pažeidžia odos paviršių, žaizdai sugijus lieka randas arba pakitusi odos spalva. Nesvarbu, koks gydymas taikytas − liga gali atsinaujinti.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydoma aktininė keratozė gali virsti odos karcinoma(žr. aprašą).
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Po sėkmingo aktininės keratozės gydymo tolesni gydymo etapai nereikalingi. Pacientas turi stebėti, ar odoje neatsirado naujų aktininių keratozių.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Jei Jums nustatyta aktininė keratozė arba jei norite jos išvengti, nepiktnaudžiaukite saule. Nelankykite soliariumų. Nebūkite saulėkaitoje vidurdienį. Jei negalite išvengti saulės poveikio įprastomis kūno dangos priemonėmis (rūbai, skėtis, plačiabrylė skrybėlė, akiniai), išsirengę saulėkaitoje tepkitės kremu nuo saulės. Tokio kremo apsaugos veiksnys (SPF) turi būti didesnis nei 25, tepkite juo odą prieš pusvalandį iki išsirengdami ir pakartotinai kas dvi valandas, kol būnate saulėtoje vietoje.
Kokie yra papildomi nurodymai ?
Jei aktininės keratozės paviršiuje atsirado žaizda ar opa, kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą − tai gali būti piktybinio odos vėžio požymis.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydantis gydytojas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.