Kokia liga yra aprašoma?
Alerginis kontaktinis dermatitas. Tai lėtinis odos uždegimas, išsivystantis dėl odos įsijautrinimo cheminėms medžiagoms.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Kontaktinės alergijos išsivystymą lemia odos įsijautrinimas įvairioms cheminėms medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Dažniausi kontaktiniai alergenai yra šie:
- metalai (nikelis, kobaltas, chromas),
- konservantai (parabenai, formaldehidas ir kt.),
- kosmetikos ar kulinarijos kvapiosios medžiagos (Peru balzamas),
- gumų priedai,
- augalai,
- vaistai, ypač antibiotikų ar skausmą malšinantys tepalai ir kt.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Cheminės medžiagos lengviau prasiskverbia per odą ir ją įjautrina sergant atopiniu dermatitu, kojų opomis, delnų ir padų žvyneline ar kitomis ligomis, pažeidusiomis odos vientisumą. Ilgą laiką vartojami vaistų tepalai taip pat padidina kontaktinės alergijos riziką. Odą dažnai įjautrina darbo aplinkos alergenai. Padidėjusios kontaktinės alergijos rizikos kategorijai priskiriamos šios profesijos: kirpėjai, parfumerijos darbuotojai, kosmetologai, medikai, statybininkai, valytojai, mašinų operatoriai ir kt.
Kokie yra ligos simptomai?
Praėjus vienai ar kelioms paroms sąlyčio su alergenu srityje oda parausta, ima pleiskanoti, niežėti, randasi mazgeliai ar pūslelės, įtrūkiai. Bėrimas gali išplisti į kitas kūno sritis.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Kontaktinė alergija nustatoma pagal ligos anamnezę, klinikinius požymius. Būtina atlikti alergenų lopo mėginį(žr. procedūros aprašą). Jį sudaro nuo 20 iki 40 sintetinių ir natūralių cheminių medžiagų bei jų mišinių, dažniausiai sukeliančių kontaktinę alergiją. Atmintina, kad neigiamas alergeno testas neatmeta odos įsijautrinimo ir toms medžiagoms, kurių nėra mėginyje.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Kontaktinei alergijai suvaldyti būtinos dvi pagrindinės prielaidos − nustatyti alergeną ir vengti sąlyčio su juo. Ligos klinikinius požymius malšina gliukokortikoidų tepalai, geriamieji antihistamininiai vaistai. Labai svarbu vos nusiplovus rankas ar išsimaudžius duše, kol oda nespėjo išdžiūti ir išsausėti, tepti ją drėkinamuoju kremu. Niežuliui mažinti naudotini kremai, losjonai ar purškalai su šlapalu, mentoliu ar pantenoliu.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Įsidėmėtina, kad gliukokortikoidų tepalų negalima naudoti ilgą laiką, ypač veido ir raukšlių srityje, nes oda gali išplonėti, o dėl to gali rastis kitų šalutinių gydymo padarinių. Kita svarbi taisyklė – pasirinkti tinkamą vaisto formą. Išsausėjusią ar įtrūkusią odą tepkite tepalais. Šlapiuojančią odą, atvirkščiai, gydykite losjonu ar kremu, drėgnais juodosios arbatos kompresais arba tvarsčiais ir atsisakykite tepalų.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Kontaktinė alergija gali aprimti savaime, tačiau po pakartotino odos sąlyčio su alergenu ji linkusi atsinaujinti.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Svarbu gydyti gretutines odos ligas, pažeidžiančias odos vientisumą. Lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas gydomas ir fototerapija (žr. procedūros aprašą).
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Jei sergate kontaktine alergija, venkite nustatyto alergeno. Nenaudokite aromatų, parabenų bei kitų konservantų turinčios kosmetikos ir buitinių preparatų. Dėvėkite apsaugines pirštines. Nemėginkite gydyti pažeistos odos antibiotikų, anestezino tepalais, boro ar sieros suplaktinėmis – jos dirgina odą. Venkite odos sausumą skatinančių veiksnių: sauso klimato, karščio (saunoje), spiritinių kompresų, per dažno prausimosi ir maudymosi. Jei esate alergiški nikeliui – atsisakykite metalinių papuošalų. Atminkite, kad nikelio turi kai kurie maisto produktai (žr. aprašą − Dieta be nikelio).
Kokie yra papildomi nurodymai?
Sergant kontaktine alergija svarbi teisinga odos priežiūra. Praustis ir maudytis galima kasdien, bet ne per daug ilgai (trumpiau nei 20 min.), drungnu ar nekarštu vandeniu. Naudokite jautriai odai skirtus muilus, drėkinamuosius prausiklius, švaros priemones ir skalbiklius. Venkite odos išsausėjimo, naudokite jautriai odai skirtus drėkinamuosius kremus ar tepalus.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas ar gydantis gydytojas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.