Kokia liga yra aprašoma?
Odos melanoma.Tai piktybinis greitai plintantis odos navikas, kuris susiformuoja iš pigmentą gaminančių ląstelių, todėl paprastai būna tamsios spalvos.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Odos melanomos atsiradimo priežastys tiksliai nėra žinomos. Manoma, kad pigmentą gaminančios ląstelės navikinį pokytį ir melanomos pradžią gali sąlygoti paveldimi veiksniai ir stiprus protarpinis saulės poveikis.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Susirgti šiuo naviku labiau rizikuoja šviesiaodžiai, jautrūs saulei, strazdanoti, šviesiaplaukiai, patiriantys stiprų saulės poveikį žmonės, turintys daug pigmentinių apgamų, taip pat tie, kurių giminaičiai serga ar sirgo melanoma.
Kokie yra ligos simptomai?
Melanoma paprastai atsiranda saulės poveikio srityse ant galvos, liemens ar apatinių galūnių, retai – delnų, padų srityje, nago plokštelėje, burnos gleivinėje ar išangės odoje. Dažnai ji prasideda iš pakitusių pigmentinių apgamų. Pigmentinio apgamo kraujavimas, greitas jo augimas – tai požymiai, kuriuos pastebėjus reikalinga dermatovenerologo konsultacija. Ankstyvuosius melanomos simptomus apibūdina 3 ar daugiau ABCDE taisyklės požymių:
 A. Asimetrija – viena apgamo pusė nelygi kitai. |  B. Netaisyklingi, dantyti, neryškūs kraštai |
 C. Įvairi spalva: gelsva, ruda, rausva. Juoda, pilka, mėlyna ypač pavojingos. |  D. Apgamas didesnis nei 6 mm. |
 Žiūrint iš viršaus. |  Žiūrint iš šono. |
| E. Oda aplink apgamą paraudusi, o apgamo paviršius nelygus.Dailininkės E. Staškūnaitės piešinys, 2002 m. | |
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Įtarus melanomą, reikia konsultuotis su gydytoju dermatovenerologu. Atliekamas dermatoskopinis, jei reikia, ir kiti tyrimai. Melanomos diagnozė patvirtinama histologinio tyrimo rezultatais, išpjovus naviką, jei reikia – ir gretimus sarginius limfmazgius. Melanomos išplitimo stebėsenos reikmėms prireikus po operacijos atliekami kiti tyrimai.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Melanomos gydymas – chirurginis. Ji operuojama vienu, jei neaiški klinikinė diagnozė – dviem etapais. Pirmame etape navikas išpjaunamas pagal kraštus. Antrame etape, patvirtinus melanomos diagnozę, atliekama plati operacija, t. y. navikas išpjaunamas per 1 – 2 cm nuo kraštų. Jei melanoma išplitusi į sarginius limfmazgius ar vidaus organus, gali prireikti papildomų operacijų, pagalbinio gydymo vaistais ar chemoterapijos.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Chirurginio melanomos gydymo šalutiniai padariniai: odos jautrumo sutrikimas, kraujo netektis, kraujo išsiliejimas į odą ar poodį (hematoma), blogas žaizdos gijimas, infekcija, rečiau – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, alergija, kraujo užkrėtimas.
Po limfmazgių pašalinimo operacijos gali blogai nutekėti limfa, patinsta operuota kūno sritis, lieka randas.
Taikant pagalbinį gydymą (interferonu) galimi gripo simptomai – karščiavimas, šaltkrėtis, kaulų, sąnarių, raumenų, galvos ir akių skausmas, prakaitavimas, galvos svaigimas.
Po chemoterapijos galimas pykinimas, vėmimas, sąnarių skausmai, nuovargis, plaukų nuslinkimas ir kiti padariniai.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydoma melanoma išplinta į sritinius limfmazgius bei vidaus organus ir sąlygoja mirtį.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Jeigu Jums diagnozuota I ar II stadijos melanoma, kas 3 – 6 mėn. stebėsenai lankykitės pas gydytoją dermatovenerologą, jei III − IV stadijos melanoma – tokiu pat dažniu pas gydytoją onkologą, jei nenurodyta kitaip.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Ankstyva melanomos diagnostika ir laiku atlikta jos operacija sumažina ligos atkryčio ir išplitimo riziką. Melanomos gylis ir sarginių limfmazgių pažaida yra svarbūs ligos prognozės rodikliai.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Jei Jums nustatyta melanoma arba jei norite jos išvengti, saugokitės saulės, ypač vidurdienį, nelankykite soliariumų. Jei negalite išvengti saulės poveikio įprastomis kūno dangos priemonėmis (rūbai, skėtis, plačiabrylė skrybėlė, saulės akiniai), išsirengę saulėkaitoje tepkitės kremu nuo saulės. Tokio kremo apsaugos veiksnys (SPF) turi būti didesnis nei 25, tepkitės juo prieš pusvalandį iki išsirengdami ir kas dvi valandas pakartotinai.
Kas atsakys į papaildomus klausimus jei jų, kils?
Gydytojas dermatovenerologas arba gydytojas onkologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.