Kokia liga yra aprašoma?
Rožinė, arba rožiniai spuogai. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti centrinės veido dalies (kaktos, nosies, skuostų, smakro) bėrimu.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Rožinę sukeliančios priežastys nėra išaiškintos.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Rožine serga apie 10 proc. suaugusiųjų, dažniau moterys nei vyrai. Daugeliui pacientų ligos paūmėjimą gali sukelti veiksniai, skatinantys kraujo prietėkį į veido odą − ultravioletiniai spinduliai, karštis, šaltis, aštrus ar prieskoningas maistas, dirginančios cheminės medžiagos (įskaitant įprastus kremus), alkoholis, intensyvus fizinis krūvis, stresas ar vietinių gliukokortikoidų vartojimas.
Kokie yra ligos simptomai?
Rožinei būdingas veido centrinės dalies odos paraudimas, išsiplėtusios paviršinės kraujagyslės ir į spuogus panašus bėrimas (žr. ligos aprašą – Aknė). Kitaip nei esant spuoguotumui, sergant rožine odoje nebūna inkštirų (raginių kamštelių). Be to, rožinė dažniausiai prasideda 30 – 40 m. amžiuje, o spuogai – paauglystėje. Rožine sergantys pacientai dažnai serga akių uždegimu (akių rožinė). Kartais, ypač vyrams, išveša nosies odos riebalų liaukos. Nosis tampa labai didelė, grublėta, rausvai violetinės spalvos (rinofima).
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Rožinė diagnozuojama įvertinus klinikinį vaizdą. Esant pūlinukų ar sunkesnei ligos eigai atliekamas mikroskopinis tyrimas dėl erkutės Demodex arba odos biopsija (žr. procedūros aprašą).
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Sergant rožine labai svarbu vengti ligą skatinančių veiksnių. Paprastai ji gydoma tepalais ar želė, kurių sudėtyje yra antibiotiko metronidazolio ar azelaininės rūgšties. Jeigu jie nepadeda, rožinė gydoma antibiotikų (doksiciklino ar metronidazolio) tabletėmis ar izotretinoino kapsulėmis.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Gydant rožinę tepalais oda gali pradėti pleiskanoti arba tapti sudirgusi. Prieš pradedant gydymą izotretinoino kapsulėmis reikia įsitikinti, ar nėra padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, ar nesergama lėtine kepenų arba inkstų liga. Geriamųjų antibiotikų šalutiniai padariniai gali būti skirtingi. Apie juos galima sužinoti iš gydančio gydytojo ar vaisto informacinio lapelio.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Nesigydant ir nekontroliuojant ligą skatinančių veiksnių rožinė kartojasi ir veido raudonis nebepraeina.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Rožinės paviršinių kraujagyslių kiekį ir paraudimą padeda sumažinti odos eksfoliacija (žr. procedūros aprašą) ir lazerio procedūros.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Jei sergate rožine, venkite visko, kas gali sukelti odos sušilimą ir paraudimą. Nesudirginkite jautrios ir paraudusios odos, nenaudokite stiprių prausiklių. Naudokite apsauginį kremą nuo saulės ir jautriai odai ar rožinei skirtą kosmetiką.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Rožinė − lėtinė odos liga, kurią galima suvaldyti vaistais ir (ne mažiau svarbu) saugantis ją skatinančių veiksnių.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydytojas dermatovenerologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.