Kokia liga yra aprašoma?
Esencialinis tremoras (savaiminis tremoras) yra neurologinis sutrikimas, kuris sukelia ritmingą drebulį. Jis gali paveikti įvairias kūno dalis, bet dažniausiai paveikia plaštakas – ypač kai atliekamas paprastas veiksmas, kaip vandens gėrimas iš stiklinės, batų užsirišimas, rašymas ar skutimasis. Savaiminis tremoras taip pat gali paveikti ir galvą, balsą, rankas bei kojas.
Nors paprastai tai nėra pavojingas sutrikimas, esencialinis tremoras gali laikui bėgant stiprėti ir kai kuriems žmonės gali tapti net luošinančiu. Jis nėra sukeliamas kitos ligos, nors kartais ir maišomas su Parkinsono liga. Esencialinis tremoras gali prasidėti ir jauname amžiuje, tačiau dažniausiai prasideda sulaukus 40 metų ir vyresniems.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Esencialinio tremoro etiologija yra kartu genetinės ir idiopatinės kilmės. Maždaug pusę sergančiųjų savaiminiu tremoru yra paveldėję genetinę mutaciją. Ši tremoro forma vadinama šeiminiu tremoru. Šeimos, kurių vienas iš tėvų serga esencialiniu tremoru, turi 50% tikimybę susilaukti vaiko, kuris paveldės geną atsakingą už šią ligą. Tačiau žmogui, turinčiam mutaciją, liga gali ir nepasireikšti. Tačiau nėra tiksliai žinoma, kas sukelia tremorą, šios mutacijos neturintiems žmonėms.
Tyrimų rezultatai rodo, kad tam tikri pakitimai smegenų srityse gali prisidėti prie esencialinio tremoro atsiradimo.
Manoma, kad nenormalus galvos smegenų elektrinis aktyvumas thalamus srityje sukelia tremorą. Thalamus yra struktūra giliai smegenyse, kuri koordinuoja ir kontroliuoja raumenų veiklą.
Rizikos faktoriai yra giminės, ypač tėvai, sergantys esencialiniu tremoru, bei vyresnis amžius.
Kokie yra ligos simptomai?
Esencialinio tremoro ženklai bei simptomai prasideda iš lėto, laipsniškai. Pagrindinis simptomas yra periodiškai atsirandantis nevaldomas drebulys. Simptomai pablogėja judesių metu. Pradžioje dažniausiai pasireiškia plaštakose, gali pasireikšti ir vienoje plaštakoje. Gali pasireikšti balso drebėjimu. Taip pat galvos linksėjimu ar purtymu. Simptomus pasunkinti gali emocinis stresas, nuovargis, kofeinas ar aukšta temperatūra.
Dauguma žmonių painioja Parkinsono ligą su esencialiniu tremoru, bet šie sutrikimai turi keletą pagrindinių skirtumų:
- Savaiminio tremoro metu drebulys atsiranda judesių metu, o Parkinsono ligos atveju ramybės metu.
- Esencialinis tremoras nesukelia jokių gretutinių patologijų, o Parkinsono liga gali būti susijusi su pakitusia laikysena, sulėtėjusiais judesiai ir mažais žingsniais. Nors kartais žmonėms sergantiems esencialiniu tremoru gali pasireikšti ir kiti neurologiniai simptomai, kaip nestabili eisena (ataksija).
- Savaiminis tremoras dažniausiai pažeidžia plaštakas, galvą ir balsą. O Parkinsono liga dažniausiai prasideda plaštakose, vėliau paliečia kojas, smakrą ir kitas kūno dalis.
Esencialinis tremoras nėra gyvybei pavojingas sutrikimas, bet simptomai sunkėja laikui bėgant. Jeigu drebulys tampa ypač stiprus, pacientams gali būti sunku laikyti stiklinę rankose neišlaistant, normaliai valgyti, nusiskusti ar pasidažyti, kalbėti (jei pažeistas balso aparatas arba liežuvis), aiškiai rašyti.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Norint diagnozuoti esencialinį tremorą gydytojas peržiūrės jūsų ligos istoriją, šeimos istoriją, įvertins simptomus, bei atliks objektyvų ištyrimą. Nėra specialių testų nustatyti esencialinio tremoro diagnozei. Dažniausiai ji nustatomu atmetus kitas diagnozes.
Pradžioje įvertinama paciento neurologinė būklė – sausgyslių refleksai, raumenų jėga ir tonusas, pojūčiai, laikysena ir koordinacija, eisena. Atliekami kraujo ir šlapimo laboratoriniai tyrimai norint atmesti skydliaukės ligas, metabolinius sutrikimus, vaistų pašalinį poveikį, alkoholizmą, tam tikrų chemikalų, galinčių sukelti tremorą, nustatymui. Paties tremoro įvertinimui gali reikėti atsigerti iš stiklinės, palaikyti ištiestas rankas, rašyti, piešti.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Kai kuriems pacientams gydymo gali ir nereikėti jeigu jų simptomai nėra sunkūs. Bet jei savaiminis tremoras trukdo atlikti kasdieninius darbus, galimi keli gydymo variantai bei etapai:
- Medikamentinis gydymas. Kai kuriems pacientams padeda gydymas β blokatoriais, kurie paprastai vartojami aukštam kraujo spaudimui gydyti. Taip pat galimas gydymas prieštraukuliniais vaistais, raminamaisiais, botulino injekcijomis.
- Kineziterapija ir ergo terapija. Kineziterapija gali padidinti pacientų raumenų jėga, kontrolę ir koordinaciją. Ergo terapija gali padėti prisitaikyti prie savaiminio tremoro, pasiūlyti priemones palengvinančias kasdieninį gyvenimą, pavyzdžiui,: sunkesnės stiklinės, riešų svoriai, storesnės ir sunkesnės rašymos priemonės.
- Chirurginis gydymas. Giliųjų branduolių stimuliacija gali būti vienas iš gydymo pasirinkimų žmonėms, kurių tremoras yra ypatingai luošinantis ir neefektyvus medikamentinis gydymas. Šios procedūros metu, gydytojai implantuoja elektrodus į thalamus sritį galvos smegenyse ir sujungia juos su neurostimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Šis prietaisas siunčia neskausmingus elektrinius impulsus, kurie nutraukia elektrinius signalus, sukeliančius tremorą.
Kokie yra šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
- Pašalinis operacijos poveikis: pradėjus giliųjų branduolių stimuliaciją gali sutrikti motorinė kontrolė, kalba, pusiausvyra, gali atsirasti galvos skausmas bei silpnumas. Tačiau giliųjų branduolių stimuliacija yra labai efektyvus sunkaus esencialinio tremoro gydymo būdas, o pašaliniai reiškiniai yra reti ir dažniausiai praeina savaime arba pakeitus stimuliatoriaus nustatymus.
- Medikamentinio gydymo šalutiniai poveikiai: naudojant β blokatorius reikalingos didelės vaistų dozes, dėl ko gali kristi kraujospūdis, svaigti galva ar netgi alpimas.
Kokie yra atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Nenaudojant paskirtų vaistų tremoras gali stiprėti ir tapti invalidizuojančiu.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Streso valdymas bei nemedikamentinis bei medikamentinis streso slopinimas gali žymiai sumažinti ligonio patiriamą drebulį.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Į Jums iškilusius klausimus atsakys neurochirurgas, neurologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
www.funkcineneurochirurgija.lt
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.