Kokia liga yra aprašoma?
Astrocitoma. Tai centrinės nervų sistemos navikas, augantis iš supyktibėjusių astrocitų, t.y. žvaigždės pavidalo centrinės nervų sistemos ląstelių, kurios sudaro atramą neuronams, atsakingos už tinkamą neuronų mitybą ir formuojančios kraujo – smegenų barjerą.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Moksliniais tyrimais įrodytų priežasčių, kodėl susergama astrocitoma, šiuo metu nėra.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Riziką sirgti šia liga didina kai kurie genetiniai sindromai (Li-Fraumeni sindromas, 1 tipo neurofibromatozė arba tuberozinė sklerozė) ir išorės veiksniai, pavyzdžiui, jonizuojanti radiacija.
Kokie yra ligos simptomai?
Astrocitomos gali sukelti įvairiausius simptomus. Simptomai priklauso nuo naviko dydžio, jo vietos smegenyse, santykio su aplinkinėmis anatominėmis struktūromis ir paciento amžiaus.
Pilocitinės astrocitomos dažniausiai sukelia intensyvius rytinius galvos skausmus, lydimus pykinimo, vėmimo, akių judesių, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimus. Retais atvejais, kai navikas auga šalia regos nervų ar pagumburio, pasireiškia regos sutrikimai ir hormonų pusiausvyros sutrikimai tokie kaip nutukimas ar necukrinis diabetas. Navikui augant tarpinėse smegenyse ar smegenų kamiene, pasireiškia vienos kūno ar veido pusės paralyžius, jutimo sutrikimai vienoje kūno ar veido pusėje.
Pilomiksoidinė astrocitoma sukelia nespecifinius (t.y. ir kitoms ligoms būdingus) simptomus, kurie priklauso nuo naviko augimo vietos (gali būti regos, kalbos, judesių, jutimų, koordinacijos, pusiausvyros ir kt. sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, elgsenos pakitimai).
Pleomorfinė ksantoastrocitoma dažniausiai auga smegenų paviršiuje, todėl sukelia smegenų žievės dirginimą, kuris kliniškai pasireiškia epilepsijos priepuoliais. Navikui augant smegenėlėse ar nugaros smegenyse, klinikiniai simptomai būna susiję su konkrečia naviko vieta (koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai, galūnių paralyžiai, jutimo sutrikimai ir kt.).
Difuzinė astrocitoma dažniausiai sukelia epilepsijos priepuolius. Kiti galimi klinikiniai simptomai yra regos, kalbos sutrikimas, įvairaus laipsnio ir vietos paralyžiai, jutimo sutrikimai. Navikui pažeidus kaktines didžiųjų smegenų pusrutulių skiltis, dažnai stebimi paciento elgsenos pakitimai.
Anaplastinės astrocitomos ir difuzinės astrocitomos sukelia panašius klinikinius simptomus. Difuzinės astrocitomos yra linkusios piktybėti ir pereiti į anaplastinės astrocitomos stadiją. Tokiais atvejais pacientams stebima progresuojanti neurologinė simptomatika, dažnėjantys ir sunkėjantys epilepsijos priepuoliai ir kita.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Įtariant galvos smegenų naviką, pirmo pasirinkimo tyrimas yra galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Pasitvirtinus naviko įtarimui, visuomet atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Šis tyrimas reikalingas įvertinti ligos išplitimą, santykį su aplinkinėmis anatominėmis struktūromis, patikslinti diagnozę ir parinkti saugiausią bei efektyviausią gydymo taktiką.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Visais atvejais pirmiausia apsvarstoma maksimalios apimties naviko pašalinimo galimybė. Atsižvelgiant į naviko augimo vietą ir augimo pobūdį, įvertinamas tokios apimties operacijos saugumas. Operacija atliekama bendrinės anestezijos metu, naudojant naujausias intraoperacines technologijas. Atliekamas odos ir minkštųjų audinių pjūvis, išpjaunamas kaukolės kaulų fragmentas, pašalinamas darinys, sustabdomas kraujavimas, kaukolės kaulų fragmentas grąžinamas ir pritvirtinamas, susiuvami minkštieji audiniai ir oda.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Kiekviena operacija turi savo riziką, kuri priklauso nuo operacijos apimties, naviko vietos smegenyse, gretutinių ligų ir kitų aplinkybių. Dažniausios komplikacijos – smegenų ir minkštųjų audinių pakraujavimas, operacinės žaizdos ar kaukolės vidaus infekcija, likvoro pratekėjimas pro pjūvį bei įvairūs neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas atvejis ir šalutinių padarinių rizika yra individualūs, todėl apie tai Jus detaliai informuos gydantis gydytojas.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Astrocitoma yra navikas, kuris negydomas progresuoja, didėja, piktybėja ir sukelia vis daugiau klinikinių simptomų. Piktybesni navikai sunkiau gydomi ir turi ženkliai blogesnę prognozę. Todėl galvos smegenų navikų gydymas turi būti pradėtas nedelsiant.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Pašalinus naviką ir gavus atsakymą dėl jo tipo, multidisciplininio konsiliumo metu apsprendžiama tolimesnė gydymo taktika. Kai kuriems navikams nereikalingas papildomas gydomas ir tokie pacientai yra stebimi epizodiškai atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją, stebint ar liga neatsinaujino, tuo tarpu kiti navikai yra papildomai gydomi spinduline ir/ar chemoterapija. Kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos (sveikatos būklės) paūmėjimo riziką?
Būtina laikytis visų gydančio gydytojo nurodymų siekiant sumažinti ligos simptomus. Baigus gydymą būtina laiku atvykti pakartotinai konsultuotis, kad diagnozavus ligos atsinaujinimą, būtų laiku skirtas reikalingas gydymas.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Papildomų nurodymų nėra, baigus gydymą ir esant sklandžiai pooperacinei eigai, pacientas gali pilnavertiškai grįžti į socialinį gyvenimą
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Į jūsų klausimus atsakys neurochirurgas arba neurologas
Kur galima rasti papildomos informacijos?
www.abta.org/secure/resource-one-sheets/low-grade-astrocytoma.pdf;
www.cancer.org.au/content/Adult_Gliomas;
oxfordjournals.org/content/21/suppl_5/v190.full.pdf+html
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.