Kokia liga yra aprašoma?
Kavernoma (kaverninė angioma, kaverninė hemangioma ar kaverninė malformacija). Savo sandara kavernoma yra panaši į gervuogę. Gali būti randama visame kūne, tačiau dėl simptomatikos dažniausiai nustatoma galvos ar nugaros smegenyse. Sudaryta iš išsiplėtusių smulkių kraujagyslių, kurių sienelė yra išplonėjusi bei praradusi elastingumą. Paprastai kavernomų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Dažniausiai diagnozuojamos atsitiktinai, tiriant dėl kitos ligos. Tačiau ir besimptomė kavernoma gyvenimo eigoje gali sukelti simptomatiką, besikartojant pakraujavimams.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Dauguma kavernomų yra įgimtos ir kartais nustatomas ryšys šeimoje. Jei nustatoma daugiau nei viena kavernoma, tokioje šeimoje palikuonims turėti kavernomą rizika padidėja iki 50 proc.
Kokieyra ligos simptomai?
Simptomai atsiranda dėl smegenų struktūrų tiesioginio spaudimo ar pakraujavimo. Dažnai pakraujavimai būna mažos apimties ir gali būti nejaučiami. Kitais atvejais gali pasireikšti hemoraginiu insultu ir sąlygoti neįgalumą ar net kelti grėsmę gyvybei. Priklausomai nuo lokalizacijos, dažiausiai pasitaiko šie simptomai:
- galvos skausmas;
- traukulių priepuoliai;
- pusiausvyros sutrikimas;
- galūnių jėgos nusilpimas;
- jutimo sutrikimas;
- regos sutrikimas.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Kompiuterinė tomografija (KT) – tyrimo metu naudojama rentgeno spinduliuotė, tai santykinai pigus, lengvai atliekamas tyrimas, tinkamas pakraujavimui nustatyti, leidžia įtarti kavernomos diagnozę.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT ) – informatyvesnis tyrimas už KT. Ypač naudingas planuojant operacinį gydymą.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Gydymo taktiką apsprendžia kavernomos lokalizacija, simptomatika, bei plyšimo rizika. Plyšimo rizika yra mažiau nei 1 procentas per metus, jei iki tol nėra buvę plyšimų. Po plyšimo rizika svyruoja tarp 4-25 proc. per metus. Jei plyšimai nebesikartoja, rizika palaipsniui mažėja. Kai kuriuos simptomus galima gydyti konservatyviai: traukulius, galvos skausmą.
Agresyvesnis gydymas taikomas, jei yra padidėjusi kavernomos plyšimo rizika. Kaukolės atvėrimas ir darinio chirurginis pašalinimas, atliekamas bendrinėje nejautroje. Tokį gydymo būdą pasiūlys jūsų gydytojas, jei operacijos rizika bus mažesnė už tikimąsi naudą. Tai priklauso nuo darinio lokalizacijos, pakraujavimo, simptomatikos, jūsų amžiaus, gretutinių ligų, bendros būklės. Stereotaksinė radiochirurgija – radiacijos poveikyje kavernomos vietoje suformuojamas randas. Šis metodas pasirenkamas, jei kavernomos lokalizacija netinka pilnam jos pašalinimui, nepažeidžiant svarbių smegenų struktūrų. Tačiau radioterapijos efektyvumas pakraujavimo atžvilgiu nėra pilnai įrodytas.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Šalutiniai gydymo padariniai nesiskiria nuo bendrų galvos smegenų chirurgijos galimų komplikacijų. Jos retos, tačiau dažniausiai pasitaiko: pakraujavimas, infekcija, smegenų skysčio tekėjimas per pooperacinę žaizdą.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydant galimas simptomų progresavimas iki sunkios negalios ar net mirties (retai – priklauso nuo darinio lokalizacijos); vaistais nekontroliuojamos epilepsijos.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Į jūsų klausimus atsakys neurochirurgas, neurologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
http://www.aans.org/ (anglų kalba)
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.