Kokia liga yra aprašoma?
Reumatoidinis artritas – sisteminė autoimuninė liga, kurios pagrindinė išraiška lėtinis, progresuojantis poliartritas.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Ligos priežastys tiksliai nežinomos, manoma, kad įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Sergančiųjų pirmos eilės giminaičiai turi 1,5 karto didesnę riziką nei bendrojoje populiacijoje sirgti reumatoidiniu artritu. Moterys serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai. Ligos paūmėjimą gali sąlygoti gydymo režimo nesilaikymas, prisidėjusi infekcija.
Kokie yra ligos simptomai?
Ligai būdingas lėtinis (keletą savaičių ar mėnesių trunkantis) abipusis daugiau kaip 3 sąnarių uždegimas. Dažniausiai pasireiškia plaštakų ir pėdų pirštų sąnarių uždegimas. Sąnariai patinsta, tampa skausmingi. Pacientus vargina ilgas, kelias valandas trunkantis rytinis sąstingis. Simptomai progresuoja. Kartu atsiranda bendro negalavimo požymių: neaukšta temperatūra, nuovargis, silpnumas, svorio kritimas.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Liga diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu (atkaklus simetrinis artritas, su rytiniu sąstingiu), instrumentiniais tyrimais (kaulinėmis erozijomis rentgenogramose, sinovito simptomais, nustatomais ultragarsu), uždegimui būdingais pokyčiais laboratoriniuose tyrimuose, imunologiniais tyrimais – teigiamu reumatoidiniu faktoriumi, anticitrulininiais antikūniais. Kartais imunologiniai tyrimai gali būti ir neigiami, tokiu atveju diagnozuojama seronegatyvi ligos forma.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Ligai gydyti skiriami ligą modifikuojantys vaistai (imunosupresantai), skirstomi į tradicinius – cheminius preparatus ir biologinę terapiją. Sąnarių skausmai papildomai malšinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gliukokortikoidais. Taip pat ligos simptomams malšinti bei gyvenimo kokybei palaikyti taikoma fizioterapija, kineziterapija, kitos pagalbinės judėjimą užtikrinančios priemonės.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Šalutiniai medikamentinio gydymo padariniai dažniausiai yra susiję su virškinamojo trakto, rečiau kardiovaskulinės sistemos poveikiu vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Vartojant gliukokortikoidus gali išsivystyti osteoporozė, diabetas, medikamentinis Kušingo sindromas. Skiriant ligą modifikuojančius vaistus gali pasireikšti hepatotoksinis vaistų šalutinis poveikis, pasireiškiantis grįžtamu kepenų fermentų padidėjimu, kraujo gamybą slopinantis poveikis bei imuninę sistemą slopinantis poveikis, pasireiškiantis didesne infekcijų rizika.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Savaiminio pasveikimo sergant reumatoidiniu artritu nesitikima. Negydomas reumatoidinis artritas paprastai progresuoja iki visiško neįgalumo – pažeisti sąnariai deformuojasi, sutrinka jų funkcija.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Esant neefektyviam medikamentiniam gydymui ligą modifikuojančiais vaistais, išsivysčius negrįžtamoms deformacijoms gali būti taikomas operacinis gydymas (sąnario ašies korekcija, protezavimas).
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Svarbiausia yra laikytis gydytojo nurodymų, gydymo režimo.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Reumatoidiniu artritu sergantys pacientai periodiškai turi lankytis pas gydytoją reumatologą gydymo efektyvumo vertinimui.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydytojas reumatologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.