Kokia procedūra aprašoma?
Ezofagogastroduodenoskopija ir argono plazmos koaguliacija,Tai endoskopinė gydomoji procedūra, kurios metu endoskopu į viršutinę virškinimo trakto dalį įvedamas zondas su elektrodu ir atliekama patologinio audinio elektrokoaguliacija (prideginimas) argono dujomis. Šią procedūrą atlieka specialiai parengtas ir jos išmokytas gydytojas gastroenterologas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Ezofagogastroduodenoskopija ir argono plazmos koaguliacija atliekama kraujavimą sąlygojančioms kraujagyslinėms ektazijoms, angiodisplazijoms (kraujagyslių anomalijoms) ir adenominiams (gerybinių navikinių) audiniams pašalinti.
Alternatyvios procedūros: endoskopinė elektrokoaguliacija (prideginimas), skleroterapija (endoskopinis sklerozuojančio tirpalo injekcija į kraujavimo vietą), lazerinė terapija.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš procedūrą būtina nevalgyti 6 − 8 val.
Kokia anestezija bus naudojama?
Prieš procedūrą į gerklę papurškiama 2 proc. lidokaino (nejautrą sukeliančio preparato) tirpalo, kad jos metu neskaudėtų gerklės ir ryklės. Jei esate alergiški minėtam vaistui, prašom apie tai įspėti procedūrą atliekantį gydytoją. Galimos dažniausios lidokaino komplikacijos: alerginės reakcijos (bronchų spazmas, odos išbėrimas, niežėjimas, gerklės ar liežuvio patinimas, anafilaksinis šokas), cianozė, hipoksija, tachikardija, nerimas, mieguistumas, sutrikimas, kontakto vietos sudirgimas, jos parestezijos. Procedūros metu diskomfortui palengvinti Jums gali būti pasiūlyta sol. Midazolamum − nerimą mažinančio ir kiek migdančio preparato − injekcija į veną. Tai. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – mieguistumas po procedūros, dezorientacija, susijaudinimas, todėl pageidautina palyda. Retais atvejais gali išsivystyti kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tam tikrais atvejais procedūros metu gali būti taikoma anesteziologo prižiūrima intraveninė ar intubacinė nejautra.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Numatytu laiku atvykę į gydymo įstaigą turite kreiptis į Kauno klinikų Konsultacinės poliklinikos gydytojo gastroenterologo kabinetą, būsite paguldyti į Gastroenterologijos skyriaus stacionarą. Procedūra atliekama Endoskopijų skyriuje −į jį būsite palydėti. Skubos tvarka guldoma per Skubios pagalbos skyrių.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Procedūra trunka vidutiniškai 20 − 30 minučių. Argono plazmos koaguliacija atliekama pacientui gulint ant kairiojo šono. Jums į gerklę bus papurkšta vietinio anestetiko, kad gerklė ir ryklė taptų nejautrios. Kad nesusižalotumėte dantų ir neperkąstumėte endoskopo, tarp priekinių dantų Jums bus įstatytas plastikinis kandiklis. Endoskopas (dažnai vadinamas gastroskopu) yra piršto storio lankstus vamdzdelio formos aparatas su įmontuota filmavimo kamera arba optine vaizdo perdavimo sistema ir šviesios šaltiniu. Kad atsivertų stemplė, skrandis bei dvylikapirštė žarna ir būtų galima elektrokoaguliacija (prideginimas), procedūros metu per endoskopą pučiamas oras. Oro pūtimas leidžia kokybiškai apžiūrėti minėtus organus ir palengvina endoskopo stūmimą per juos. Per endoskopo kanalą į skrandį ar dvylikapirštę žarną įkišamas zondas su elektrodu ir, naudojant didelio dažnio elektros energiją, netiesioginio kontakto (per argono dujas) būdu patologinis audinys prideginamas. Endoskopijos metu galite jausti nežymų diskomfortą dėl pučiamo oro ir pykinimą ar norą ryti, kurį sukelia gerklėje esantis endoskopas. Endoskopija ir argono plazmos koaguliacija netrukdo kvėpuoti. Kvėpuodami lėtai ir giliai galite lengviau atsipalaiduoti, taip sumažindami procedūros metu patiriamą diskomfortą.
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Po procedūros būsite palydėti atgal į palatą ir stebimi dėl galimų komplikacijų.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Laikas priklausys nuo Jūsų ligos eigos ir specifikos. Įprastai procedūra atliekama vieną kartą, tačiau kai kada ją tenka kartoti.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Vykstant namo, anestezijos (jeigu ji buvo taikyta) poveikis būna pasibaigęs, todėl artimųjų palyda dažniausiai nebūtina.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Išleisdamas Jus į namus, gydytojas pateiks rekomendacijas atsižvelgdamas į Jūsų ligos eigą.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Reikės − pasikartojus kraujavimo iš virškinimo trakto požymiams arba po tam tikro gydytojo rekomenduoto laikotarpio.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: pilvo pūtimo jausmas (dėl naudojamo didelio dujų kiekio), po procedūros praeinantis. Retai pasitaikančios komplikacijos: maisto ar skysčių aspiracija (įkvėpimas) į kvėpavimo takus, kvėpavimo funkcijos sutrikimas, kvėpavimo takų uždegimas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos perforacija (plyšimas), neuroraumeninė stimuliacija (kartais skausminga). Šių komplikacijų riziką galima sumažinti nevalgant ir negeriant 6 − 8 valandas iki procedūros. Argono plazmos koaguliacijos metu gali prasidėti sunkus kraujavimas, kuriam sustabdyti gali prireikti intervecinės angiografijos arba chirurginės operacijos. Procedūros metu naudojamais instrumentais galima pradurti skylutę stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, tulžies latakuose, pažeisti šalia virškinimo trakto esančias stambias kraujagysles ar plaučių struktūras. Tai labai rimtos komplikacijos, kartais galinčios baigtis mirtimi, tačiau jos ypač retos ir reikalingos operacinio gydymo. Pažeidus organus, galimos infekcinės komplikacijos, gydomos antibiotikais.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Dažniausiai įprastine veikla galima užsiimti vos grįžus iš ligoninės, nebent gydytojas, atsižvelgdamas į specifinę Jūsų situaciją, rekomenduotų ką kita.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į palatos gydytoją ar slaugytoją, procedūrą atlikusį gydytoją arba savo šeimos gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Anglų kalba – internete: http://www.cdd.com.au/pages/procedures/argon_plasma.html.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.