Kokia procedūra aprašoma?
Ezofagogastroduodenoskopija ir submukozinė disekcija, tai endoskopinė diagnostinė ir gydomoji procedūra, kurios metu šalinami ir ištiriami paviršiniai viršutinio virškinimo trakto navikai. Šią procedūrą atlieka specialiai parengtas ir jos išmokytas gydytojas gastroenterologas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Ezofagogastroduodenoskopijos ir submukozinės disekcijos atliekamos paviršiniams gerybiniams ir piktybiniams stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos navikams pašalinti ir ištirti. Vienintelė šios procedūros alternatyva − chirurginis minėtų navikų šalinimas.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš procedūrą vertinimui patikslinti gali prireikti endoskopinio ultragarsinio tyrimo. Prieš procedūrą pacientas turi būti nevalgęs 6 − 8 val.
Kokia anestezija bus naudojama?
Į gerklę bus papurkšta anestetiko, užtikrinančio vietinę nejautrą.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Procedūra atliekama hospitalizavus pacientą, procedūrinėje patalpoje. Prieš ją atliekami kraujo tyrimai: įvertinamas trombocitų skaičius kraujyje, krešumo rodikliai (SPA, TNS), rodantys, ar nėra kontraindikacijų atlikti šią procedūrą.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Procedūra trunka vidutiniškai iki 30 minučių. Ezofagogastroduodenoskopija ir submukozinė disekcija atliekama pacientui gulint ant kairiojo šono. Jums į gerklę papurkš vietinio anestetiko, kad gerklė ir ryklė taptų nejautrios. Kad nesusižalotumėte dantų ir neperkąstumėte endoskopo, tarp priekinių dantų Jums bus įstatytas plastikinis kandiklis. Endoskopas (dažnai vadinamas gastroskopu) yra piršto storio lankstus vamdzdelio formos aparatas su įmontuota filmavimo kamera arba optine vaizdo perdavimo sistema ir šviesios šaltiniu. Labai retais atvejais endoskopija atliekama per nosį labai plonu endoskopu, prieš tai apdorojus nosies landą vietiniu anestetiku. Kad atsivertų stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, procedūros metu per endoskopą pučiamas oras. Oro pūtimas leidžia kokybiškai apžiūrėti šiuos organus ir palengvina endoskopo stūmimą per juos. Šalintinas darinys pakeliamas po juo sušvirkščiant fiziologinio tirpalo / skiesto adrenalino tirpalo. Tuomet darinys įsiurbiamas į specialų vamzdelį ar suimamas žnyplėmis ir pašalinamas panaudojant polipektominę kilpelę. Endoskopijos metu galite jausti nežymų diskomfortą dėl pučiamo oro ir pykinimą ar norą ryti, kurį sukelia gerklėje esantis endoskopas. Ezofagogastroduodenoskopija ir submukozinė disekcija netrukdo kvėpuoti. Kvėpuodami lėtai ir giliai galite lengviau atsipalaiduoti, taip sumažindami procedūros metu patiriamą diskomfortą.
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Po atliktos ezofagogastroduonenoskopijos ir submukozinės rezekcijos pacientas bent parą turi būti stebimas dėl galimų komplikacijų. Procedūros dieną ir dieną po jos pacientui skiriama geriamųjų arba į veną leidžiamų protonų siurblio inhibitorių. Valgyti galima antrą dieną po atliktos procedūros.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Mažiausiai parą po procedūros.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Tai priklauso nuo paciento klinikinės būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Specialios priežiūros nereikia, bet atsiradus komplikacijų būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Reikės − aptarti histologinio tyrimo rezultatų, prireikus − ir tolesnio gydymo taktikos.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: kraujavimas − tai įprastas reiškinys submukozinės disekcijos metu; dažniausiai jis sustabdomas koaguliacija (prideginimu) arba kraujagyslių spaustukais.
Retai pasitaikančios komplikacijos: maisto ar skysčių aspiracija (įkvėpimas) į kvėpavimo takus, kvėpavimo funkcijos sutrikimas, kvėpavimo takų uždegimas, stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos perforacija (plyšimas) ir poprocedūrinė stenozė (spindžio susiaurėjimas).
Šių komplikacijų riziką galima sumažinti 6 − 8 valandas iki procedūros nevalgant ir negeriant. Procedūros metu ir iki 10 dienų po jos gali prasidėti gausus kraujavimas, kuriam sustabdyti gali prireikti intervencinės angiografijos arba chirurginės operacijos. Endoskopijos ir submukozinės disekcijos metu naudojamais instrumentais galima pradurti skylutę stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, tulžies latakuose, pažeisti šalia virškinimo trakto esančias stambias kraujagysles ar plaučių struktūras. Tai labai rimtos komplikacijos, kartais galinčios sąlygoti paciento mirtį, tačiau jos ypač retos ir dažniausiai reikalauja operacinio gydymo. Pažeidus virškinimo trakto organus gali atsirasti infekcinių komplikacijų, gydomų antibiotikais.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Įprasta veikla galima užsiimti vos grįžus į namus, tačiau kiekvienu atveju situacija vertintina individualiai.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į gydantį gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Anglų kalba − internetinėje svetainėje www.uptodate.com, paieškos laukelyje įvedę sakinį „Overview of endoscopic resection of gastrointestinal tumors“.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.