Kokia procedūra aprašoma?
Aprašoma laparoskopinė ir atvira kirmėlinės ataugos šalinimo operacija (apendektomija).
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Skubi apendektomija atliekama sergant ūminiu apendicitu, o planinė – diagnozavus lėtinį apendicitą. Abiem atvejais po operacijos tikimasi, kad praeis varginantys simptomai ir pacientas pasveiks, o kirmėlinės ataugos uždegimas ateityje neatsikartos. Ūminio apendicito atveju ankstyva operacija padeda išvengti kirmėlinės ataugos plyšimo, infekcijos išplitimo pilvaplėvės ertmėje (peritonito), sepsio (kraujo užkrėtimo) ir pūlinių susidarymo.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Dažniau atliekama skubi operacija. Siekiant sumažinti komplikacijų riziką, pacientams keletą valandų prieš operaciją negalima gerti ir valgyti. Prieš operaciją atliekami kraujo bendri, biocheminiai, krešumo tyrimai, elektrokardiograma. Bet kokio amžiaus pacientams rekomenduojama turėti vartojamų vaistų sąrašą.
Kokia anestezija bus naudojama?
Visais atvejais naudojama bendrinė anestezija, kuomet pacientas pilnai užmigdomas.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Susirgus staiga (ūminis apendicitas) pacientas konsultuojamas skubios pagalbos skyriuje. Prieš planinę operaciją (lėtinis apendicitas) pacientas konsultuojamas poliklinikoje ir gydytojas nurodo, kur ir kada atvykti guldymui. Prieš operaciją pacientas papildomai apžiūrimas anesteziologo, chirurgo bei jų asistentų.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Pacientas turi pasirašyti sutikimą anestezijai ir operacijai atlikti.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Prieš operaciją švirkščiami antibiotikai. Operacijos trukmė vidutiniškai 60 min. jos metu per 3 mažus iki 1-2 cm pjūvelius (laparoskopinė operacija) arba per vieną apie 5-10 cm ilgio pjūvelį apatinėje dešinėje pilvo dalyje (atvira operacija) pašalinama kirmėlinė atauga. Pacientai dažniausiai neatžymi jokių nemalonių jutimų.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po operacijos pirmas kelias valandas pacientai gydomi specialioje ponarkozinėje palatoje, kur stebimi svarbiausi gyvybiniai rodikliai. Vėliau tęsiamas gydymas įprastoje palatoje. Skiriami medikamentai malšinantys skausmą, mažinantys krešulių susidarymo kraujagyslėse riziką, tirpalai papildantys cirkuliuojančio kraujo tūrį. Tvarčiai paprastai keičiami kitą rytą po operacijos (juose gali būti šiek tik kraujo).
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Esant normaliai pooperacinei eigai, pacientas paprastai sekančią dieną po operacijos išrašomas į namus gydytis ambulatoriškai.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda bei pagalbiniai prietaisai/ įranga?
Vykstant namo artimųjų palyda dažniausiai nėra būtina.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Apie priežiūrą namuose pacientą informuos operavęs gydytojas. Praustis po dušu galima jau sekančią dieną po operacijos. Paprastai tenka kelias dienas vartoti vaistus malšiančius skausmą, perklijuoti tvarčius operacinių pjūvelių vietose.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Dažniausiai pacientui reikės apsilankyti pas šeimos gydytoją ar chirurgą 4-6 dienos po operacijos, kad būtų pašalinti siūlai. Apie pakartotiną apsilankymą ir jo reikalingumą nurodys operavęs gydytojas.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti?
Po operacijos kai kuriais atvejais gali pasireikšti komplikacijos – kraujavimas, žaizdų infekcija, pūliniai pilvaplėvės ertmėje, žarnyno nepraeinamumas. Joms pasireiškus reikia nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir/arba atvykti į gydymo įstaigą. Kitos komplikacijos yra retos.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz. dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Savo įprastinėmis veiklomis pacientai dažniausiai gali užsiimti praėjus 1-2 savaitėms po operacijos.
Į ką kreiptis iškilus kitų klausimų?
Iškilus papildomų klausimų geriausia kreiptis į operavusį chirurgą, šeimos gydytoją, jų nesant – į Skubios pagalbos skyriaus budintį gydytoją.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Papildomos informacijos suteiks pacientą gydantys gydytojai – chirurgas, šeimos gydytojas. Informacijos galima rasti ir internetinėje erdvėje.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.