Kokia procedūra aprašoma?
Tulžies pūslės šalinimo operacija- laparoskopinė cholecistektomija.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Ši operacija atliekama esant tulžies pūslės akmenligei, taip pat ir beakmeniui tulžies pūslės uždegimui. Po operacijos tikimasi, kad praeis varginantys simptomai ir pacientas pasveiks .Po šios operacijos greitesnė socialinė ir darbinė reabilitacija, nelieka didelio pooperacinio rando.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš operaciją reikalinga atlikti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, ultragarsinį pilvo tyrimą.
Kokia anestezija bus naudojama?
Naudojama bendrinė anestezija, kuomet pacientas pilnai užmigdomas.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Kur kreiptis atvykus, nurodys gydytojas, kuris nukreipia pacientą guldymui. Iki procedūros- operacijos pacientas bus apžiūrimas anesteziologo, chirurgo bei jų asistentų.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Pacientas turės pasirašyti sutikimą anestezijai ir operacijai atlikti.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Operacijos trukmė vidutiniškai 1,0-2,0 valandos, tiek laiko trunka anestezija.
Pacientai operuojami bendrinėje nejautroje.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po operacijos skiriamas medikamentinis, nuskausminantis gydymas, stebima bendra paciento būklė. Žaizdoms sugijus šalinamos siūlės, tai atliekama ambulatoriškai.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Ligoninėje vidutiniškai pacientai praleidžia 1-2 dienas esant normaliai pooperacinei eigai.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Vykstant namo artimųjų palydai dažniausiai nėra būtina.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Apie priežiūrą namuose pacientą informuos operavęs gydytojas.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Apie pakartotiną apsilankymą ir jo reikalingumą nurodys operavęs gydytojas.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Po operacijos kai kuriais atvejais gali būti komplikacijų- tulžies latakų sužalojimų, kraujavimas į pilvaplevės ertmę bei iš pooperacinių žaizdų. Jos išsprendžiamos dar gulint ligoninėje. Pūlingos komplilacijos ir pooperacinės išvaržos gali atsirasti jau besigydant ambulatoriškai. Joms atsiradus kreiptis į operavusį gydytoją, šeimos gydytoją, jų nesant – į Skubios pagalbos skyriaus budintį gydytoją.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Savo įprastinėmis veiklomis pacientai dažniausiai gali užsiimti praėjus 2-3 savaitėms po operacijos.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Iškilus papildomų klausimų geriausia kreiptis į gydžiusį chirurgą, jų nesant- į šeimos gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Informacijos galima rasti ir internetinėje erdvėje: http://www.nhs.uk/, http://www.sages.org, https://www.nlm.nih.gov/medlineplus.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.