Kokia procedūra aprašoma?
Plonosios žarnos endoskopinis ištyrimas: diagnostinė ir gydomoji enteroskopija (ES), tai endoskopinis plonosios žarnos tyrimas, atliekamas norint nustatyti arba patikslinti diagnozę ir / ar atlikti gydomąsias procedūras.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
ES tyrimo metu, priklausomai nuo klinikinės situacijos ir / ar endoskopinių radinių, gydytojas gali atlikti diagnostines (plonosios žarnos normalaus ar pakitusio audinio paėmimas žnyplėmis − biopsija) ir / ar gydomąsias procedūras (kraujavimo iš plonųjų žarnų stabdymas injekciniu metodu − suleidžiant adrenalino tirpalo aplink pažaidą, užspaudžiant kraujagyslę spaustuku, prideginant ją didelio dažnio elektros srove kontaktiniu būdu per zondą ar nekontaktiniu būdu per argono dujas; plonosios žarnos polipų šalinimas – polipektomija; svetimkūnio šalinimas iš plonosios žarnos; plonosios žarnos praeinamumo atstatymas išplečiant susiaurėjimą praeinamumą palaikančiu vamzdeliu (stentu) ar be jo.
Diagnostinės enteroskopijos alternatyva − videokapsulinė endoskopija (žr. Video kapsulinės endoskopijos formą). Tačiau pastarojo tyrimo metu negalimos nei diagnostinės, nei gydomosios procedūros.
Kaip žarnyno pokyčių diagnostikos metodai tam tikrais atvejais gali būti atliekamas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas ar magnetinio rezonanso (MR) enterografija. Sprendimą dėl alternatyvių metodų pasirinkimo ir jų tikslingumo priima gydantis gydytojas.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Kad tyrimas būtų saugus ir informatyvus, negalima valgyti mažiausiai 6 val. iki procedūros. Jei ES atliekama per analinį kanalą, dieną prieš procedūrą būtina išsivalyti žarnyną.
Informuokite gastroenterologą apie visus vartojamus vaistus, ypač apie skystinančius kraują (varfariną, aspiriną, klopidogrelį, dabigatraną, rivaroksabaną ir kt.). Nepasitarę su gydytoju, nenutraukite vaistų vartojimo.
Kokia anestezija bus naudojama?
ES atliekama taikant bendrinę nejautrą.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Reikia atvykti į ligoninės Endoskopijų skyrių numatytu laiku. Gydytojas įvertins Jūsų bendrą būklę, atsineštus laboratorinių ar instrumentinių tyrimų duomenis. Jei esate stacionare, į procedūrą būsite pakviesti.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
ES atliekama lanksčiu endoskopu – enteroskopu su papildomu išoriniu vamzdeliu, turinčiu balioną ar spiralę. Plonąjį žarnyną galima apžiūrėti dviem būdais: per burną arba per analinį kanalą. Pirmuoju atveju per burną į virškinimo traktą įkišamas plonas lankstus enteroskopas su papildomu vamzdeliu, turinčiu balioną ar spiralę bei šviesos šaltinį ir vaizdo kamerą, ir apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna, tuščioji ir pradinė klubinės žarnos dalis. Antruoju atveju per analinį kanalą į storąją žarną įkišamas enteroskopas su šviesos šaltiniu ir vaizdo kamera bei papildomu vamzdeliu, turinčiu balioną ar spiralę, ir apžiūrima storoji bei klubinė žarnos. Kad atsivertų žarnos spindis, būtų galima kokybiškai apžiūrėti šiuos organus ir lengviau įkišti endoskopą, procedūros metu per endoskopą pučiamas oras. Priklausomai nuo klinikinės situacijos, procedūra gali trukti nuo 30 iki 180 minučių.
Procedūros metu nieko nejausite, nes būsite bendrinės nejautros būsenos.
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Po ES procedūros Jus nuveš į poanestetinę palatą, kur toliau būsite prižiūrimi gydytojo anesteziologo-reanimatologo tol, kol praeis anestezinių vaistų poveikis. ES metu pučiamas oras, todėl po tyrimo daug jo lieka žarnyne. Dėl to galima patirti pilvo pūtimo, tempimo jausmą ar net skausmą. Šie negalavimai praeina pasišalinus dujoms, tačiau jei pageidausite, Jums bus suleista antispazmolitinių ar analgetinių vaistų.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Jei procedūra sklandi, nekomplikuota, praėjus slopinančių vaistų poveikiui (maždaug po 2 val.) su palyda galėsite vykti namo.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Reikalinga palyda.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Po ES specialios priežiūros nereikia, tačiau nedelsiant būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių atsiradus šiems simptomams: stiprėjančiam pilvo skausmui, negalėjimui nuryti, karščiavimui, stipriam krūtinės ar gerklės skausmui, ilgiau nei 48 val. nepraeinant paraudimui, patinimui, skausmui anestetikų leidimo vietoje.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Reikės su procedūrą atlikusiu gydytoju aptarti ES metu rastus pokyčius, atliktas diagnostines ar gydomąsias procedūras. Prireikus gali būti paskirtas papildomas vizitas pas gydytoją.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Dažniausios komplikacijos: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, raumenų mėšlungis ar skausmas, paraudimas, patinimas ar alerginė reakcija anestetikų leidimo vietoje. 1 iš 100 ES atliekant biopsiją ar gydomąsias procedūras gali prasidėti kraujavimas, paprastai nestiprus − sustabdomas to paties tyrimo metu. Labai retai prireikia chirurginės operacijos. ES metu skrandžio turinys gali patekti į kvėpavimo takus – tai labai rimta komplikacija, reikalaujanti skubaus gydymo stacionare. Dėl tyrimo metu gulimos padėties ir užspausto kokio nors nervo po procedūros gali būti nutirpusi ranka ar koja – ši trumpalaikė būklė praeina savaime. Retos komplikacijos: 1 iš 1000 gali nutikti žarnos pradūrimas (perforacija) − žarnų turinys gali patekti į pilvaplėvės ertmę ir sukelti stiprų uždegimą, kuriam išgydyti reikalingi antibiotikai ar net chirurginė operacija; kasos uždegimas; bakteriemija (bakterijos kraujyje), reikalaujanti gydymo antibiotikais; ES gali išprovokuoti insultą ar infarktą; anafilaksija − stipri alerginė reakcija į anestetikus; endoskopu mechaniškai gali būti sužaloti dantys, lūžti dantų tiltas. Mirtingumas nesiekia 0,01 proc.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Kitą dieną po procedūros.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į šeimos gydytoją ar gastroenterologą.
Kur gauti papildomos informacijos?
Teirautis savo šeimos gydytojo ar gastroenterologo, anglų kalba − internete:
www.uptodate.com (reikalinga prieiga) www.asge.org/press/press.aspx?id=8138.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.