Bronchoskopija

Kokia procedūra aprašoma?

Bronchoskopija. Tai endoskopinis kvėpavimo takų (trachėjos ir bronchų) tyrimas.

Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?

Šis tyrimas atliekamas norint patikslinti, diagnozuoti ir (ar) atlikti gydomąsias procedūras.

Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?

Paciento prašoma nevalgyti ir negerti bent 6 valandas prieš tyrimą.

Kokia anestezija bus naudojama?

Bronchoskopija atliekama taikant vietinę nejautrą (dar ir suleidžiant į veną raminamųjų arba be jų) arba bendrinę nejautrą.

Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?

Į gydytoją pulmonologą – jis įvertins, ar nėra kontraindikacijų atlikti šį tyrimą.

Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?

Taip.

Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?

Per nosį arba per burną į kvėpavimo takus įvedamas plonas lankstus optinis vamzdelis su  šviesos šaltiniu bei vaizdo kamera ir apžiūrimi trachėja bei bronchai.

Bronchoskopija nelanksčiu bronchoskopu  atliekama  taikant bendrinę nejautrą, dalyvaujant  gydytojui  anesteziologui. Per burną arba per tracheostominę angą į kvėpavimo takus įvedamas nelankstus metalinis tuščiaviduris vamzdelis  kartu  su optiniu  vamzdeliu, turinčiu  šviesos  šaltinį  ir vaizdo kamerą, ir apžiūrimi trachėja bei bronchai.

Tyrimo metu, priklausomai nuo klinikines situacijos ir (ar) endoskopinių radinių, gydytojas gali atlikti: a) diagnostines procedūras (išsiurbti iš bronchų ir  trachėjos sekretą, specialiu šepetėliu paimti trachėjos ir (ar) bronchų gleivinės ląstelių, praplauti bronchus ir alveoles steriliu izotoniniu natrio chlorido tirpalu ir išsiurbti sekretą, taikydamas rentgeno kontrolę ar be jos  žnyplėmis paimti normalaus ar pakitusio trachėjos ir (ar) bronchų audinio,  specialia adata per kvėpavimo takų sienelę paimti iš bronchų ir (ar) plaučių  tiriamosios medžiagos); b)  gydomąsias procedūras (išsiurbti kvėpavimo takus užkimšusį turinį, sustabdyti kraujavimą iš kvėpavimo takų, pašalinti iš jų svetimkūnį, sugrąžinti trachėjos ir bronchų praeinamumą pašalindamas juos užkimšusias mases ir (ar) išplėsdamas kvėpavimo takų susiaurėjimą – prireikus įterpdamas ir kvėpavimo takų praeinamumą palaikantį vamzdelį (stentą); atlikti prideginimą  didelio dažnio elektros srove kontaktiniu būdu per zondą ar nekontaktiniu būdu argono dujomis; atlikti bronchoskopu kontroliuojamą intubaciją).

Kas vyksta atlikus procedūrą?

Priklausomai nuo klinikinės situacijos, nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?

Ligonio stacionarizavimo trukmė priklauso nuo pagrindinės ligos.

Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?

Jeigu tyrimo metu taikoma bendrinė nejautra, palyda reikalinga. Po tyrimo pacientas negali vairuoti automobilio.

Kokia priežiūra reikalinga namuose?

Namie 24 val. po tyrimo reikia stebėti, ar neprogresuoja dusulys ir (ar) kraujavimas iš kvėpavimo takų.

Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?

Prieš bronchoskopiją su gydytoju pulmonologu suderinamas nuodugnus paciento ištyrimo ir gydymo planas bei paskesnių vizitų datos.

Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?

Dažnos komplikacijos: oro trūkumas, kosulys; karščiavimas; gerklės skausmas; prikimimas; kraujo atkosėjimas; diskomfortas.

Retos komplikacijos: hipoksemija, bronchospazmas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimas, krūtinės angina, arterinio kraujo  spaudimo pokyčiai, masyvus kraujavimas iš kvėpavimo takų, pneumotoraksas, pneumomediastinumas, kvėpavimo takų obstrukcija, infekcija, bakteriemija,  lūpų, dantų, dantenų, gerklų pažeidimas, trachėjos ir bronchų perforacija, stemplės perforacija, gerklų edema, kvėpavimo takų perforacija, trachėjos ar bronchų gleivinės įplyšimas, stento migracija, granulomų susidarymas, metalinio stento lūžis, skausmas, ventiliacijai naudojamų dujų užsidegimas kvėpavimo takuose, mirtis (pasitaiko <0,01 proc.).

Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?

Praėjus 24 valandoms po procedūros.

Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?

Į konsultuojantį ir gydantį pulmonologą.

Kur gauti papildomos informacijos?

Anglų kalba − MedlinePlus 

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.