Farmakoterapijos preparatų įvedimas, chemoterapija

Kokia procedūra aprašoma?

Farmakoterapijos preparatų įvedimas, chemoterapija.

Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?

Chemoterapija − priešvėžinių (citotoksinių) vaistų vartojimas vėžio ląstelėms sunaikinti. Šis gydymo metodas skiriamas siekiant sunaikinti naviką, išvengti jo atsinaujinimo ar palengvinti ligos simptomus (pvz., sumažinti skausmą).

Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?

Specialaus pasirengimo nereikia. Žinotina, kad pacientas turi būti sveikas, nekarščiuoti, neturėti kontakto su sergančiaisiais infekcinėmis ligomis.

Kokia anestezija bus naudojama?

Chemoterapijai anestezija nereikalinga, tačiau ją planuojant gali būti implantuojami  centrinės venos kateteriai, skiriamos kitos procedūros, kurioms gali prireikti anestezijos. Kiekvienu atveju gydytojas Jus informuos atskirai.

Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?

Reikia atvykti į Kauno klinikų Vaikų poliklinikos registratūrą arba hospitalizavimo kabinetą (1026) nurodytą dieną, turėti šeimos gydytojo siuntimą gydytojui vaikų hematologui arba guldymui į vaikų onkohematologijos dienos stacionarą. Prieš kiekvieną chemoterapijos kursą atliekami kraujo, biocheminiai ar kiti būtini tyrimai, jeigu gydytojas nepaprašė šiuos tyrimus atlikti ambulatoriškai.

Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?

Taip.

Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?

Dažniausiai chemoterapiniai vaistai  suleidžiami į veną arba nuryjami, rečiau  švirkščiami į raumenis, arteriją, stuburo kanalą ar kt. Leidžiant vaistus į veną naudojami periferinių venų kateteriai arba (vaikams dažniau) centrinių venų kateteriai (Port-a-cathHickmann).

Kiekvienu atveju chemoterapija trunka  individualiai (nuo kelių valandų iki kelių dienų), atsižvelgiant į vėžio tipą, išplitimą, rizikos grupes, paciento amžių, svorį ir kitus kriterijus. Paprastai chemoterapija skiriama ciklais, kurie kartojasi kas 3 − 6 savaites. Gydymo trukmė taip pat skiriasi.

Chemoterapijos metu pacientai dažnai jaučia pykinimą, vemia, tačiau šis pojūtis  individualus.

Kas vyksta atlikus procedūrą?

Po chemoterapijos pacientai paprastai  stebimi dėl komplikacijų nuo kelių valandų iki kelių dienų, prireikus kartojami kraujo ir / ar biocheminiai tyrimai.

Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?

Dažniausiai pacientai tą pačią ar kitą dieną po chemoterapijos išleidžiami stebėti ir gydyti ambulatoriškai, tačiau, išsivysčius komplikacijoms, stacionarus gydymas gali būti pratęstas kelioms dienoms ar savaitėms.

Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?

Nepilnamečiai pacientai be suaugusio lydinčio asmens namo neišleidžiami. Pasiimti nepilnametį pacientą iš ligoninės gali tik paciento tėvai arba oficialūs globėjai, kiti asmenys − tik su minėtų žmonių raštišku leidimu.  Atsižvelgiant į paciento būklę, į namus leidžiama vykti visuomeniniu, nuosavu ar specialiuoju transportu. Jei Jums ar Jūsų vaikui reikės specialaus transporto, juo pasirūpins Vaikų ligų klinikos darbuotojai.

Kokia priežiūra reikalinga namuose?

Namuose po chemoterapijos rekomenduojamas tausojantis režimas, vengti viešo susibūrimo vietų, priklausomai nuo chemoterapijos tipo, vaikui skiriamas mokymas namuose. Draudžiamas kontaktas su sergančiais infekcinėmis ligomis. Priklausomai nuo paciento būklės ir skirtos chemoterapijos, gydytojas gali rekomenduoti kartoti kraujo ir / ar biocheminius tyrimus ambulatoriškai, duoti kitų rekomendacijų, kurių būtina laikytis.

Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?

Reikės reguliariai atvykti kitiems chemoterapijos kursams ir tyrimams nurodytu laiku. Apie kiekvieno kito apsilankymo datą ir laiką informuos gydytojas.

Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?

Dažniausios chemoterapijos komplikacijos:

  • Pykinimas ir vėmimas, tęsiasi chemoterapijos metu ir kelias dienas po jos
  • Chemoterapijos metu slopinami kaulų čiulpai − mielosupresija, todėl kraujyje sumažėja ląstelių: Mažakraujystė; trombocitų skaičiaus sumažėjimas; leukocitų ir neutrofilų sumažėjimas; mielosupresijos požymiai – karščiavimas, silpnumas, kraujosruvos ar kraujavimas, opos gleivinėse
  • Nuplikimas
  • Virškinimo trakto pažeidimas
  • Rečiau chemoterapija sukelia ūmų širdies, plaučių, inkstų, nervų ar kepenų pažeidimą
  • Chemoterapija gali sukelti tam tikrų atokiųjų komplikacijų (širdies, plaučių, inkstų, kiaušidžių ar sėklidžių pažeidimą, sąlygojančius nevaisingumą, augimo sutrikimus ir įvairių hormonų trūkumą)
  • Chemoterapijos komplikacijoms gydyti skiriami pykinimą slopinantys, granuliocitų kolonijas stimuliuojantys vaistai ir kraujo komponentų transfuzijos. Kai kuriais atvejais galima skirti gydymą namuose. Pacientui sukarščiavus po chemoterapijos, ryškiai sumažėjus trombocitų skaičiui ar hemoglobinui, gydoma tik stacionare
  • Visas komplikacijas po chemoterapijos numatyti sunku, todėl kiekvienu neaiškiu atveju rekomenduojama kreiptis nurodytais telefonais 

Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?

Dažniausiai iškart po chemoterapijos. Retais atvejais, išsivysčius komplikacijoms, taikomi tam tikri apribojimai – draudžiama lankyti mokyklą ar viešo susibūrimo vietas, ribojamas fizinis aktyvumas. Net ir tokiais atvejais pacientas grįžta prie įprasto gyvenimo per 2 – 3 savaites.

Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?

Geriausiai kreiptis į gydantį gydytoją.

Tel. (skyriaus) 8-37 326033

Tel. (poliklinikos) 8-37 787394

Med. Ses. 8-37 787312

Kur gauti papildomos informacijos?

Lietuvių kalba − www.rugute.lt

Anglų kalba − www.uptodate.com

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.