Kokia procedūra aprašoma?
Miego arterijos embolektomija arba trombektomija.
Trombektomijos tikslas − iš užsikimšusios galvos smegenų arterijos specialiomis priemonėmis mechaniškai pašalinti trombą arba embolą, atkurti kraujotaką ir sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Pagrindiniai ūmaus išeminio insulto mechaninio gydymo tikslai yra greitas trombo pašalinimas iš miego arterijos (embolektomija arba trombektomija), efektyvus kraujotakos atstatymas, trumpas procedūros laikas. Skubi trombektomija žymiai sumažina neįgalumą sukeliančių atvejų dažnį ir pagerina ligonio gyvenimo kokybę.
Be to, atsisakius trombolizinių vaistų ar sumažinant jų kiekį galima sumažinti ir intracerebrinių hemoragijų riziką.
Alternatyvus gydymas − trombo tirpinimas venoje, tačiau taikant šį gydymą yra didesnė kraujavimo smegenyse rizika, blogesni jo rezultatai užsikimšus stambiai kraujagyslei.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Pirmiausia ligonis susipažįsta su procedūra, jos eiga, aptaria visas galimas komplikacijas su gydytoju, apsisprendžia, ar jam ši procedūra priimtina, ir pasirašo sutikimą. Jeigu jis jautrus kokiems vaistams ar jodo preparatams, turi apie tai perspėti medicinos personalą, jeigu labai jaudinasi, paskiriama raminamųjų. Prieš atliekant procedūrą ligonis turi būti negėręs ir nevalgęs bent 5 – 6 valandas. Būtina nusiskusti kirkšnies srities plaukus. Prieš zondavimo procedūrą patartina pasišlapinti.
Kokia anestezija bus naudojama?
Paprastai taikoma vietinė anestezija. Bendrinė nejautra (užmigdymas) gali būti taikoma tik vaikams ar netoleruojantiems vietinės anestezijos arba kai jos reikia dėl paciento būklės.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Priklausomai nuo to, kur bus atliekama procedūra (ambulatoriškai ar stacionare), atvykus į ligoninę reikia kreiptis atitinkamai arba į registratūrą su gydytojo siuntimu, arba į pacientų stacionarizavimo padalinį. Smulkiau apie tai informuos tirtis siunčiantis gydytojas.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Prieš atliekant trombektomiją būtini radiologiniai tyrimai, leidžiantys vizualizuoti procedūros vietą, nes trombas gali būti šalinamas tik iš stambiosios smegenų arterijos. Angiografinėje operacinėje atlikus bendrosios šlaunies arterijos punkciją, specialiais kateteriais pasiekiama užsikimšusi galvos smegenų arterija. Priklausomai nuo trombo vietos, dydžio, turimų priemonių ir kitų veiksnių, kurie aptariamų iki operacijos, pasirenkamas operacijos pobūdis − distalinė ar proksimalinė trombektomija. Tuomet trombo vietoje laikinai implantuojamas specialus stentas, o vėliau trombas ir stentas ištraukiami arba trombas išsiurbiamas specialiu kateteriu panaudojant neigiamą slėgį. Pašalinus trombą kraujotaka sureguliuojama.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po tyrimo ligoniui rekomenduojama gulimasis režimas, gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo išsivalytų rentgeno kontrastinė medžiaga.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Priklausomai nuo sveikatos būklės, galimų komplikacijų, gali tekti pabūti ligoninėje kelias ar daugiau dienų.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Palyda būtina. Negalima vairuoti automobilio ir valdyti kitų automatizuotų prietaisų.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Reikia gerti daug skysčių, nekilnoti sunkių daiktų, bent keletą dienų nedaryti daug jėgų reikalaujančių pratimų. Nerūkyti. Priklausomai nuo būklės, gali būti reikalinga artimųjų priežiūra.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Apie tolimesnius vizitus informuos prižiūrintis gydytojas.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Spontaninis intracerebrinis pakraujavimas gali pasitaikyti 1 iš 20 pacientų.
Stento okliuzija 1 iš 20 pacientų.
Priėjimo kraujagyslės vazospazmas 1 iš 30 − 40 pacientų.
Embolai į kitas kraujagyslines teritorijas 1 iš 50 pacientų.
Kraujagyslių disekacija 1 iš 50 pacientų.
Stento dislokacija 1 iš 50 pacientų.
Vienam iš 50 − 100 pacientų pasitaiko kraujavimų, hematomų kateterio įvedimo vietoje, širdies ritmo sutrikimų, inkstų funkcijos pablogėjimų, sukeltų kontrastinio skysčio (dažniau − sergant cukriniu diabetu), kraujospūdžio sumažėjimo ar širdies ritmo suretėjimo. Vienam iš 200 pacientų pasitaiko alerginių reakcijų į kontrastinį skystį ar anestetiką.
Retos komplikacijos: vienam iš 500 – 1 000 pacientų gali būti infekcinių komplikacijų (kraujo užkrėtimas), infarktas, insultas, širdies tamponada, įvairios – oro, kraujo krešulių ar nutrūkusių kateterių dalių – embolijos su įvairių organų funkcijos pažeidimu, pavojingas kraujavimas ar mirtis.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Priklausomai nuo pooperacinės eigos ir komplikacijų, fizinis darbas ir sportavimas gali būti apriboti labai ilgam laikui. Rūkyti po operacijos draudžiama. Apie tolimesnius veiksmus informuos gydantis gydytojas.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į siunčiantį gydytoją, radiologijos technologą, gydytoją radiologą arba Kauno klinikų radiacinės saugos tarnybą.
Kur gauti papildomos informacijos?
Lietuvių kalba: www.rsc.lt
Anglų kalba: www.radiologyinfo.org
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.