Širdies ir kraujagyslių ligos

Ši medžiaga skirta suteikti Jums informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligų patikros programą ir padėti priimti informuotą sprendimą

Kodėl reikia pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procento visų mirčių – širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirštamumo priežastis Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), tolydžio plintančiu rūkymu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Pasaulyje pradėta kova su šiais rizikos veiksniais leido pasiekti gerų rezultatų: 1970 − 1985 metų laikotarpiu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net iki 50 procentų. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei prailginti gyvenimą. Tik reikia suprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti.

Programos tikslas

Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Programos tikslas – siekiant sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, sumažinti sergamumą ūminiais kardiovaskuliniais sindromais (nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu, praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu ar smegenų infarktu, periferinių arterijų tromboze), nustatyti naujus latentinių aterosklerozės būklių (miego arterijų stenozės, periferinių arterijų ligos, nebyliosios miokardo išemijos) ir cukrinio diabeto atvejus.

Procesas. Kokie tyrimai atliekami?

Informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslaugos išlaidos apmokamos šios programos nustatyta tvarka ne dažniau kaip kartą per metus. Metaboliniu sindromu sergantys pacientai ne rečiau kaip kas dvejus metus siunčiami pakartotinai ištirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.

Atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligų eigą, svarbu kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius ir skirti reikiamą gydymą.

Tolimesni tyrimai

Gavus siuntimą išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, Jums bus atlikti šie tyrimai:

1. Echokardiografija dvimačiu režimu ir doplerinis tyrimas

2. Veloergometrija

3. Kaklo kraujagyslių dvigubas skenavimas

4. Kulkšnies-žasto indekso nustatymas

5. C reaktyvaus baltymo kiekio nustatymas

6. Gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje nustatymas

7. Gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje nustatymas po gliukozės krūvio

8. Bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymas

9. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymas

10. Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymas

11. Trigliceridų koncentracijos kraujo serume nustatymas

12. Rekomendacijų dėl ilgalaikės prevencijos programos parengimas ir PASPĮ gydytojų informavimas apie šias rekomendacijas

Visos paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai

Kur galima rasti daugiau informacijos?

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“, 2005 m.
• Valstybinės ligonių kasos internetinėje svetainėje 

Naudotos informacijos šaltiniai. Šią informacinę medžiagą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, vadovaudamiesi oficialiais mokslo šaltiniais ir siekdami pateikti aktualiausią informaciją, padėsiančią suprasti programos aspektus. Naudotasi Pasaulinės sveikatos organizacijos ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-913 duomenimis.

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.