Kokia liga yra aprašoma?
Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija (amžinė geltonosios dėmės degeneracija). Su amžiumi susijusi (senatvinė) geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai 50 metų ir vyresnių žmonių liga, sukelianti negrįžtamąjį regos sutrikimą. Liga pažeidžia centrinę tinklainės dalį, vadinamą geltonąja dėme. Geltonoji dėmė atsakinga už centrinę regą, būtiną vairuojant, skaitant, rašant, atpažįstant žmonių veidus ir atliekant kitus kruopštumo reikalaujančius kasdienius darbus. AGDD nesukelia visiško aklumo, nes pažeidžiama tik centrinė rega, o periferinė, arba šoninė, rega šios ligos metu lieka nesutrikusi. Šiai ligai būdingas laipsniškas regos blogėjimas mėnesiais arba metais, priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo. Išskirti du šios ligos tipai, arba formos: sausoji forma ir šlapioji (eksudacinė) forma. Sausoji forma pasitaiko dažniausiai. Jai esant nyksta ir plonėja tinklainės pigmentinio epitelio sluoksnis, o kartu su juo nyksta ir kiti tinklainės sluoksniai bei ląstelės, esančios geltonosios dėmės srityje. Šis procesas dažnai būna gana lėtas ir gali tęstis mėnesiais ar metais. Šlapioji forma, dar vadinama eksudacine arba neovaskuline, pasitaiko daug rečiau nei sausoji. Jai esant rega blogėja greitai, t. y. per keletą valandų ar dienų. Iš gyslainės pro Brucho membraną ir sunykusį pigmentinio epitelio sluoksnį naujos smulkios kraujagyslės įauga į geltonosios dėmės sritį. Tai nėra visavertės kraujagyslės − jos plonos ir trapios, todėl joms pratrūkus geltonosios dėmės srityje atsiranda kraujosruvos ir paburkimas. Šis procesas vadinamas gyslainės neovaskuliarizacija. Pažeidimo vietoje ima vystytis randinis audinys, pažeidžiantis tinklainės sluoksnius ir bloginantis regą.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
AGDD – vyresnių žmonių liga. Tačiau retais atvejais ja gali sirgti jaunesni, t. y. apie 40 metų žmonės. Tikslios AGDD išsivystymo priežastys nežinomos, tačiau nustatyta, kad šia liga dažniau serga rūkantys ir turintys aukštą arterinį kraujo spaudimą žmonės. Taip pat žinoma, kad šios ligos atsiradimui turi įtakos ultravioletiniai saulės spinduliai ir paveldėjimas. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija nėra užkrečiama liga.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Vyresnis amžius − pagrindinis amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksnys. Šia liga dažniausiai serga 50 metų ir vyresni žmonės. Kiti dažniausi rizikos veiksniai yra šie:
Rūkymas. Tyrimais nustatyta, kad rūkantieji AGDD serga du kartus dažniau.
Rasė. Pastebėta, kad amžinė geltonosios dėmės degeneracija dažnesnė tarp baltosios rasės atstovų.
Paveldimumas. Žmonės, kurių šeimoje yra ar buvo segančių AGDD, taip pat rizikuoja sirgti šia liga.
Kokie yra ligos simptomai?
Pradinėje stadijoje vienas pagrindinių simptomų − pablogėjusi, neryški centrinė rega. Ji gali būti apibūdinama kaip ,,neryškus, išsiliejęs vaizdas“, regos lauko centre atsiradusi ,,dėmė“, kuri pamirksėjus, patrynus akį ar užsidėjus akinius neišnyksta. Žmogus gali pastebėti, kad akys tapo jautresnės šviesai, reikia ryškesnės šviesos skaitant, spalvos blankesnės, skaitant pradeda lietis ar praranda ryškumą žodžiai, sunkiau atpažinti veidus. Tačiau į vieną specifinį simptomą būtina ypač atkreipti dėmesį − tai linijų kraipymasis. Žmogus ima pastebėti, kad lig tol tiesios linijos pasidarė lenktos, kreivos ar laužytos formos. Tai geriausiai pastebima žiūrint į languotą popierių, vonios plytelių piešinį ir pan. Kitas gana dažnas simptomas − regos lauke atsiradusi blanki ar tamsi dėmė, kuri laikui bėgant gali didėti. Labai retais atvejais ir esant ūmiai AGDD gali būti matomos vaizdo haliucinacijos − žmogus gali matyti nesamus vaizdus, todėl kartais ši būklė gali būti painiojama su psichine liga. Haliucinacijos dažniausiai praeina po keleto mėnesių.
Pokyčiai gali vystytis tiek vienoje, tiek abiejose akyse, jie nėra skausmingi.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Pajutus pirma aprašytus simptomus, būtina kreiptis į akių gydytoją − atlikęs tyrimus jis patvirtins arba atmes AGDD diagnozę. Vizito pas gydytoją metu pacientui ištiriamas regos aštrumas, atliekamas tyrimas Amslerio tinkleliu (Amslerio tinklelis – tai popieriuje pavaizduoti kvadratuko formos langeliai su centre esančiu rutulio formos nedideliu apskritimu), akių dugno apžiūra plyšine lempa, daromos akių dugno nuotraukos. Jei reikia, gydytojas skiria papildomus tyrimus: optinę koherentinę tomografiją (OKT) ar fluorescencinę angiografiją. Šie tyrimai reikalingi, jei įtariama gyslainės neovaskuliarizacija ir kraujagyslių pralaidumas.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Jokio specifinio sausosios AGDD formos gydymo nėra. Tačiau rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, dėvėti saulės akinius, mesti rūkyti. Taip pat rekomenduojama dieta, turinti daug antioksidantų ( vit. C, vit. E, liuteino, zeaksantino turintys produktai ar maisto papildai).
Šlapiajai AGDD formai taikomas gydymas kuriam laikui gali pristabdyti regos blogėjimą. Šiuo metu AGDD gydymui naudojami vaistai ligos neišgydo ir ankstesnio regos lygio negrąžina. Šlapiosios AGDD formos gydymo metodai: vaistai, veikiantys kraujagyslių augimo faktorių (anti-VEGF), placentos augimo veiksnį (PlGF). Bevacizumab, Ranibizumab, Aflibercept, leidžiami į stiklakūnį, slopina gyslainės neovaskuliarizaciją (nevisaverčių ląstelių susidarymą) ir apsaugo nuo tolesnio regos blogėjimo.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Dažniausiai vienkartinio gydymo nepakanka, injekcijas reikia pakartoti net keletą kartų. Kraujagyslių augimo veiksnį veikiantys vaistai leidžiami injekcine adata į akies viduje esantį stiklakūnį, kartojant procedūrą maždaug kas keturios savaitės. Šios procedūros metu didėja infekcijų ir tinklainės atšokos rizika. Didesnei daliai pacientų liga pristabdoma, gali net pagerėti rega, tačiau dalies pacientų šie vaistai neveikia.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Atsisakius gydytis matymo blogėjimas ir anksčiau išvardinti simptomai progresuoja. Blogėja centrinė rega, sunkėja skaitymas, rašymas, vairavimas, veidų atpažinimas ir kiti buityje naudojami veiksmai, tampa sunkiau pačiam apsitarnauti. Vėlai pradėtas gydymas gali būti ne toks efektyvus ar net visai neveiksmingas.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Keletą pirmų dienų po nurodytų gydymo procedūrų į akį reikia lašinti antibiotikų ar priešuždegiminių lašų. Jei vieną kartą atlikus procedūrą gydymo nepakanka, gali reikėti ją pakartoti.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Siekiant sumažinti komplikacijų ir ligos paūmėjimo riziką, pacientas turi reguliariai tikrintis akis, pastebėjęs regos pablogėjimą nedelsiant kreiptis į akių gydytoją.
Siekiant sumažinti patiriamą diskomfortą po operacijos, reikia griežtai laikytis gydytojo nurodymų.
Kokie yra papildomi nurodymai ?
AGDD yra amžinis procesas, ja užsikrėsti ar jos platinti neįmanoma.
Kas atsakys į papaildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas ir akių ligų gydytojas
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba: All about vision, National eye institute, NHS Choices.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.