Nėščiųjų anemija

Kokia liga yra aprašoma? 

Nėščiųjų anemija – tai liga, pasireiškianti nėštumo laikotarpiu dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies stoka. Nėštumo metu moters geležies sąnaudos ypač padidėja, nes:

• nėštumo metu cirkuliuojančio kraujo tūris moters organizme padidėja maždaug 50 proc.;
• antruoju ir trečiuoju nėštumo laikotarpiu reikia daugiau geležies augančiam vaisiui ir placentai;
• daugumos moterų organizme dar iki nėštumo geležies atsargų kiekis būna nepakankamas;

 Kokie yra ligos simptomai?

Geležies stokos anemijos rizika nėštumo metu padidėja, jeigu nėštumo pradžioje moterį ypač vargina dažnas vėmimas, jeigu yra trumpas tarpas tarp dviejų nėštumų, jeigu nėštumas yra daugiavaisis ir jeigu prieš nėštumą vargino ypač gausios mėnesinės.

Geležies stokos anemija nepasireiškia tol, kol neišnaudojamos visos geležies atsargos.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

Kai nėščiosios organizme pradeda trūkti geležies, sumažėja fizinė galia ir ištvermė, pakinta skonio pojūtis (atsiranda potraukis valgyti nevalgomų dalykų, tokių kaip molis, purvas, popierius, grynas krakmolas, ledas), atsiranda distrofinių odos, nagų, plaukų pokyčių, sumažėja atsparumas infekcijai.

Pasireiškus geležies stokos anemijai, moteris gali skųstis silpnumu, galvos svaigimu, greitu nuovargiu, pablogėjusiu gebėjimu sutelkti dėmesį, fizinio krūvio netoleravimu, blyškumu, širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu, dusuliu, krūtinės skausmu. Visi šie simptomai priklauso nuo anemijos sunkumo ir atsiradimo greičio.

Vis dėlto specifinių nėščiųjų geležies stokos anemijos simptomų nėra, todėl anemija Jums bus nustatyta atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius hemoglobino (Hb) kiekį kraujyje. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį, ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trečdalį. Gydytojas Jums gali atlikti ir kitus kraujo tyrimus, kurie padės nustatyti geležies atsargas organizme (pvz., feritino koncentraciją kraujyje) arba geležies patekimą į audinius.

Kokie gydymo metodai  yra prieinami?

Geležimi papildyta dieta

Fiziologiškai nėštumo metu, ypač trečiąjį nėštumo laikotarpį, geležies poreikis padidėja 2–3 kartus, palyginti su ne nėščiomis vaisingo amžiaus moterimis, todėl pirmiausia reikėtų valgyti geležimi papildytą maistą (žr. lentelę). Deja, su maistu pasisavinama tik 5–30 proc. gaunamo geležies kiekio, todėl vien geležimi papildyti maisto valgymas dažnai neužtikrina padidėjusio geležies poreikio.

Maiste esanti geležis yra dviejų formų:

• raudona mėsa, žuvis ir paukštiena turi vadinamosios „hemo“ geležies, kuri daug geriau absorbuojama organizme (15–25 proc. jos kiekio) ir jos pasisavinimui beveik neturi įtakos kiti veiksniai;
• vaisiuose, daržovėse, pieno ir grūdiniuose produktuose yra „ne hemo“ geležis, kuri blogai absorbuojama (2–5 proc. jos kiekio) ir kurios pasisavinimą lemia kartu valgomas maistas.

Geležies pasisavinimą didina kartu vartojama mėsa, citrusinių vaisių sultys, vitaminas C (pvz., iš brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), mažina kava ir arbata (dėl jų sudėtyje esančių taninų). Daug sveikų maisto produktų turi natūralių medžiagų, kurios sumažina geležies pasisavinimą iš maisto, jeigu jų vartojama vienu metu. Daržovėse ir grūduose yra fitatų, špinatuose ir sojų produktuose – oksalatų, pieno produktuose – kalcio, kurie sumažina geležies pasisavinimą. Kalcio papildai ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai taip pat mažina geležies absorbciją.

Maisto produktai		Fe kiekis (mg/100 g)
Mėsa („hemo“ geležis)	JautienaAvienaKalakutienaVištienaInkstaiLiežuvisKepenys*	3,11,01,81,66,04,08,0–13,0
Žuvis, jūrų gėrybės(„hemo“ geležis)	MenkėSardinėSilkėMoliuskai, midijosSraigės	1,42,91,326,040,4
Kiaušinis	VisasKiaušinio trynys	2,56,1
Grūdinės kultūros(„ne hemo“ geležis)	Balta duonaJuoda duonaRyžiaiKukurūzų dribsniaiAvižinės kruoposMiežinės kruoposGrikių kruoposPerlinės kruopos	1,62,71,26,74,02,11,82,1
Daržovės ir vaisiai(„ne hemo“ geležis)	PupelėsDatulėsŠpinataiBurokėliaiRidikaiJuodieji serbentaiŠviežios slyvosTrešnėsArbūzaiDžiovinti abrikosaiDžiovintos slyvosDžiovinti obuoliai	1,46,01,61,41,01,31,91,81,04,02,211,0
Kiti maisto produktai	Ridikėliai, morkos, salotos, mėlynės, braškės, vyšnios, citrinos, spanguolės, mandarinai, apelsinai, rabarbarai, bananai, agurkai, kopūstai, žirneliai, svogūnai, pomidorai, bulvės, pienas, kefyras, varškė, grietinė	Fe kiekis mažas(<1 mg/100g)

Geriamieji geležies preparatai

Mitybos keitimas dažniausiai yra nepakankama geležies stokos anemijos gydymo priemonė, todėl būtini geležies papildai. Geriamiesiems geležies druskų preparatams yra teikiama pirmenybė.Taip pat gali būti vartojama ir sudėtinių geležies preparatų su folio rūgštimi ar vitaminu C

Gydytojas, įvertinęs geležies stokos riziką, Jūsų išsakytus simptomus bei atliktus kraujo tyrimus, skirs geriamosios geležies preparatų. Įprasta gydomoji paros dozė yra 2–3 mg/kg kūno svorio (100–200 mg/d.) geležies (kiek vienoje geriamųjų geležies preparatų tabletėje yra geležies, būna nurodyta vaisto dėžutėje esančiame apraše). Pasiekus normalų hemoglobino kiekį, dozė mažinama iki palaikomosios paros dozės, t. y. 1 mg/kg kūno svorio (60–80 mg/d.) geležies, ir vartojama dar 3 mėnesius ar mažiausiai 6 savaites po gimdymo tam, kad būtų atkurtos geležies atsargos.

Patarimai vartojant geriamųjų geležies preparatų

• Geriausiai gerti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. prieš valgį, užgeriant citrusinių vaisių sultimis.
• Nevartoti su kava, arbata, kalcio turinčiais bei grūdiniais maisto produktais.
• Netoleruojant galima vartoti su mažu užkandžiu, pradėti nuo pusės dozės ir ją palaipsniui didinti iki visos, dalyti paros dozę į kelias mažesnes ar vartoti kas 2 dienas.
• Kitų vaistų neturėtų būti vartojama kartu su geležies preparatais. Vartojant kartu medikamentų, kurie trikdo geležies absorbciją (antibiotikų, dopegito, kalcio, magnio, aliuminio preparatų (skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų), ranitidino, omeprazolio, tiroksino), tarp jų ir geležies preparatų vartojimo turėtų būti daroma bent 2 val. pertrauka.

Galimas geriamųjų geležies preparatų šalutinis poveikis: vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, rėmuo, skrandžio skausmai, pykinimas, juodos išmatos.

Gydymo veiksmingumas bus vertinamas po 2–3 sav. nuo gydymo geležies preparatais pradžios. Jei poveikis geras, hemoglobino kiekis kraujyje didėja 7–10 g/l/savaitę. Vėliau bendro kraujo tyrimo atlikimo dažnis priklauso nuo anemijos sunkumo ir nėštumo laiko.

Geriamosios geležies tabletes būtina laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Intraveniniai geležies preparatai

Geležies injekcijų (infuzijų) į veną galimybė galėtų būti svarstoma tik nuo antrojo nėštumo trečdalio ir pogimdyminiu laikotarpiu sunkios (Hb < 70 g/l) ir vidutinės (Hb < 90 g/l) anemijos atvejais, jei reakcijos į geriamosios geležies preparatus nėra ar jie visai netoleruojami arba jei reikalingas greitas hemoglobino ir geležies atsargų atnaujinimas, siekiant išvengti organizmo sistemų išsekimo, kraujo transfuzijos.

Intraveninių geležies preparatų dažniau vartojama po gimdymo, nes duomenys apie jų vartojimą nėštumo metu vis dar kaupiami.

Gali pasireikšti intraveninės geležies preparatų šalutinis poveikis:

• Skonio pojūčio kitimas (metalo skonis).
• Galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas.
• Raumenų ir sąnarių skausmas.
• Niežulys, išbėrimas.
• Arterinio kraujo spaudimo ar pulso pokyčiai.
• Deginimas ir tinimas injekcijos vietoje.
• Kartais šalutinis poveikis panašus į gripo simptomus (galvos skausmas, nedidelis karščiavimas, sąnarių ir raumenų skausmai), pasireiškia po 1–2 dienų po intraveninės geležies injekcijos. Vėliau jis savaime išnyksta.
• Retai – anafilaksinės reakcijos ar anafilaksija.

Geležies preparatų vartojimas į raumenis

Geležies preparatų injekcijos į raumenis nerekomenduojamos dėl didesnės anafilaksinių reakcijų, vietinių komplikacijų bei neprognozuojamos absorbcijos rizikos.

Eritrocitų masės transfuzija

Tai procedūra, kurios metu specialiai paruošti ir parinkti eritrocitai sulašinami į veną. Šios procedūros poreikis priklauso nuo pradinės hemoglobino koncentracijos, netekto kraujo kiekio ir kiekvienai moteriai būdingos žemiausios hemoglobino koncentracijos, kurią ji gali toleruoti.

Sprendimas atlikti eritrocitų masės transfuziją nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu būna paremtas išsamiu kraujavimo rizikos, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo, pavojingų simptomų vertinimu bei prieš tai apsvarsčius geriamųjų ir intraveninių geležies preparatų vartojimo galimybę.

Ankstyvas geležies stokos nustatymas nėštumo metu ir adekvatus savalaikis gydymas gali sumažinti kraujo transfuzijos poreikį.

Galimos eritrocitų masės transfuzijos komplikacijos:

Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos:

• temperatūrinės reakcijos, pasireiškiančios šaltkrėčiu ir karščiavimu;
• alerginės reakcijos.

Retai pasitaikančios komplikacijos:

• kvėpavimo sutrikimas, kraujospūdžio sumažėjimas ar padidėjimas, anafilaksinės reakcijos;
• infekcinių ligų sukėlėjų perdavimas per kraujo komponentus. Nors donorų kraujas šiuolaikiniais metodais tiriamas dėl hepatito B ir C, sifilio ir ŽIV infekcijos sukėlėjų, minimali rizika perduoti juos per kraują išlieka. Taip pat yra nedidelė rizika perduoti kai kuriuos infekcijų sukėlėjus, dėl kurių donorų kraujas netiriamas, tokius kaip citomegalo, infekcinės mononukleozės virusus ir kt.;
• transfuzijos sąlygotas organizmo imuninės sistemos įjautrinimas (sensibilizacija) eritrocitų antigenams, turėsiantis įtakos būsimų vaisių (naujagimių) sveikatai;
• transfuzijos sukeltas sepsis.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

http://www.babycenter.com/0_iron-deficiency-anemia-in-pregnancy_3073.bc

http://www.babycenter.com/0_iron-in-your-pregnancy-diet_1468.bc?showAll=true

http://www.patient.co.uk/doctor/Anaemia-In-Pregnancy.htm

http://www.rcog.org.uk/files/rcog-corp/Blood%20Transfusion,%20Pregnancy%20and%20Birth.pdf

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.