Kokia liga yra aprašoma?
Virusinis hepatitas B ir nėštumas. Virusinis hepatitas – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į lėtinį kepenų uždegimą, kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Sukėlėjas yra hepatito B virusas (HBV), priklausantis Hepadna viridae šeimai. Jis buvo atrastas 1965 metais. Hepatito B virusu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. HBV randamas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Virusiniu hepatitu B lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Virusinis hepatitas B plinta:
- per visų rūšių(vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius. Riziką didina lytinių partnerių skaičius, persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos;
- per kraują: perpilant kraują, vartojant intraveninių narkotikų, darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis, turint sąlytį su krauju medicininių intervencijų metu (medicinos darbuotojai, laboratorijų personalas, chirurgai, odontologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai) ir kt.;
- iš motinos vaisiui–užsikrėtusi hepatitu B motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
Virusiniu hepatitu B negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.
Kokie yra ligos simptomai?
50–60 proc. užsikrėtusiųjų virusiniu hepatitu B niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau gali užkrėsti kitus. Klinikinių simptomų dažniausiai atsiranda praėjus 2–6 mėnesiams po užsikrėtimo. Simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), pašviesėjusios išmatos, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas, niežulys.
Dauguma užsikrėtusių hepatito B virusu ligonių pasveiksta savaime, tačiau 5–10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu B arba lieka viruso nešiotojais. Virusinio hepatito B nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Sergantieji lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus, nes liga gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs virusiniu hepatitu B, reikia atlikti kraujo tyrimą. Kraujyje ieškoma viruso antikūnų.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Skiepai nuo virusinio hepatito B. Lietuvoje skiepijama rekombinantine HB vakcina. Gali būti skiepijama ir nėštumo metu. Užsikrėtusių nėščiųjų naujagimiai skiepijami per 12 valandų po gimimo.
Nėščiosios gydymas nuo virusinio hepatito B?
Nėščiosios, sergančios lengvo ir vidutinio sunkumo ūminiu HB, gali būti gydomos ambulatoriškai. Rekomenduojama vartoti daug skysčių. Sunkios eigos atveju (jeigu vemia, yra dehidratacija arba atsiranda kepenų nepakankamumo požymių) guldoma į specializuotą skyrių.
Nėščioji, serganti lėtiniu hepatitu B, jei skiria gydytojas specialistas, gali būti gydoma antivirusiniais vaistais.
Kokį poveikį moteriai susirgusiai nėštumo metu turės hepatito B virusas?
Jei motina užsikrečia pirmuoju arba antruoju nėštumo laikotarpiu, HBV perdavimo iš motinos vaisiui tikimybė iki10 procentų. Jei motina užsikrečia trečiuoju nėštumo laikotarpiu tikimybė80–90 procentų.
Virusas nesukelia apsigimimų, todėl nutraukti nėštumo arba sužadinti gimdymo nereikia. Jei ūminis HB yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos vaisius gali žūti, galimas priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HB gali komplikuotis ūminiu kepenų nepakankamumu, gali prasidėti sunki kepenų nekrozė, encefalopatija, koma, nėščioji gali mirti.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Skiepijimas:
- jei yra rizikos veiksnių;
- nėštumo metu (jei tikslinga);
- vaikų (skiepijama 3 kartus: per pirmas 2 dienas, per 1 ir 6 gyvenimo mėnesį).
Rizikos grupių mokymas.
Priemonių, apsaugančių nuo sužeidimo (pvz., vienkartinių pirštinių), naudojimas.
Daugkartinių instrumentų dezinfekavimas ir sterilizavimas (gydymo įstaigose, tatuiruočių, manikiūro salone, kirpykloje).
Kokie yra papildomi nurodymai?
Jei nėštumo metu diagnozuotas virusinis hepatitas B, reikia:
- Nevartoti alkoholio ir narkotikų (šios medžiagos skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą);
- Vengti vaistų šalinamų per kepenis, vartojimo. Jei reikia vartoti paracetamolio, vaistų nuo skausmo, raminamųjų, antibiotikų ir pan., pasitarti su gydytoju. Gali labai pablogėti kepenų funkcija;
- Negalima būti kraujo, organų donoru;
- Negalima skolinti asmeninių daiktų, kuriais gali būti platinamas virusas (dantų šepetėlio, skutimosi, manikiūro įrankių);
- Perspėti akušerį–ginekologą, laborantą, vaikų gydytoją apie užsikrėtimą hepatito B virusu;
- Reguliariai lankytis pas infektologą, gastroenterologą, kuris atlikęs tyrimus įvertins kepenų būklę, skirs gydymą;
- Aptarti su lytiniu partneriu apsaugą, patarti jam išsitirti, ar neserga virusiniu hepatitu B;
- Pasirūpinti, kad naujagimis būtų paskiepytas nuo virusinio hepatito B po gimdymo, vieno ir šešių mėnesių amžiaus.
Ar gali žindyti moterys sergančios virusiniu hepatitu B?
HBV perdavimo per motinos pieną atvejų paskiepytam naujagimiui, nepastebėta.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Akušeris-ginekologas.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.