Kokia liga yra aprašoma?
Lėtinis viršūninio apydančio audinių uždegimas (lot. Periododntitis Apicalis chronica K04.5) – tai lėtinė liga lemianti kaulo destrukciją šaknies viršūnės projekcijoje, dėl infekcijos danties šaknies kanale.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Šios ligos išsivystymą lemia negydomas danties kanalo audinių (pulpos) uždegimas, nekokybiškas endodontinis gydymas, traumos, dėl kurių įvyksta danties pulpos nekrozė.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Imuniteto nusilpimas, peršalimas gali lemti lėtinio viršūninio periodontito paūmėjimą.
Kokie yra ligos simptomai?
Lėtinis viršūninis periodontitas dažniausiai būna be simptomų, uždegimas ir kaulo destrukcija šaknies viršūnės srityje formuojasi ilgą laiką. Paūmėjus jaučiamas bukas, maudžiantis skausmas, prasidedantis be jokios priežasties, skausminga čiuopiant šaknies viršūnės srityje, jautru sukandant ant priežastinio danties, dažnai stebima minkštųjų audinių fistulė šaknies viršūnės projekcijoje. Ūmiais atvejais stebima veido asimetrija, minkštųjų audinių tinimas, jaučiamas nuolatinis skausmas, tempimas, skausmas sukandus dantis.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Liga diagnozuojama apžiūros metu bei atlikus dentalinę arba panoraminę rentgeno nuotraukas. Lėtinio apikalinio periodontito atveju rentgeno nuotraukoje yra stebima kaulo destrukcija apie dantų šaknų viršūnes. Destrukcijos srityje kaulas yra retesnis, todėl praranda jam būdingas anatomines struktūras.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Pagrindiniai gydymo metodai – dantų šaknų kanalų gydymas arba pergydymas, jei kanalai jau buvo gydyti anksčiau.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Dažniausias šalutinis gydymo padarinys nuo kurio nėra apsaugotas nei vienas pacientas – simptomų paūmėjimas gydymo metu, ypač jei lėtinio viršūninio periodontito diagnozė yra nustatyta seniai, tačiau gydymas nepradėtas laiku.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydomas lėtinis viršūninis periodontitas visais atvejais baigiasi danties praradimu. Gydymasis vaistais, neatliekant dantų šaknų kanalų gydymo, mažina tik simptomus, tačiau tikrosios ligos priežasties nepašalina.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Po šaknų kanalų gydymo/ pergydymo reikalingas danties vainiko atstatymas nuolatiniu užpildu – priklausomai nuo likusių danties audinių kiekio dantis gali būti plombuojamas arba protezuojamas. Šiuos gydymo etapus atlieka gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas – ortopedas.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Procedūros metu patiriamas minimalus diskomfortas. Skausminė simptomatika sumažinama atlikus vietinį nuskausminimą. Laikantis paskirto gydymo režimo ir vykdant tolimesnius gydymo etapus, ligos paūmėjimo pavyksta išvengti.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Gydymo metu pacientas turi sekti šiuos nurodymus: atvykti paskirtu laiku, gydymo eigoje vengti didesnio kramtymo krūvio gydomiems dantims, iškritus laikinam užpildui – nedelsiant kreiptis į savo odontologą, atsiradus skausmui – vartoti NVNU; be to, savalaikiai tęsti gydymą pas gydytoją odontologą.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Į visus kylančius klausimus gydymo eigoje atsakys procedūrą atliekantis gydytojas arba konsultuojantis gydytojas – specialistas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Papildomos informacijos gali suteikti Jus gydantis gydytojas odontologas ar gydytojas endodontologas.
Kokia procedūra aprašoma?
Kanalo pergydymas – tai kanalo plombinės medžiagos pašalinimas, pakartotinis kanalo išvalymas ir užplombavimas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Procedūros metu yra pašalinama uždegimą sukėlusi priežastis – po pirminio kanalų valymo likusios bakterijos. Apsilankymo metu kanalas išvalomas, esant reikalui – į kanalą suvedami vaistai papildomai kanalo dezinfekcijai.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Nereikia jokio pasirengimo prieš šią procedūrą. Nepaisant to, nepamirškite informuoti gydytojo odontologo apie alergijas, jei jų turite, pvz. anestetikams, antibiotikams.
Kokia anestezija bus naudojama?
Jeigu bus poreikis, bus atliekamas vietinis danties nuskausminimas, t. y. vaistai bus suleidžiami į šalia danties esančias dantenas arba tiesiogiai į danties viduje esantį nervą.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Pacientas telefonu, arba gyvai atvykus į įstaigą, turi užsiregistruoti į specialisto gydytojo endodontologo konsultaciją. Paskirtu laiku atvykus į gydymo įstaigą, pacientas turi kreiptis į registratūrą, pateikti savo asmens tapatybės kortelę. Tada pacientas bus nukreiptas, į kurį kabinetą toliau eiti. Konsultacijos metu paciento dantis bus apžiūrėtas, bus padaryta danties rentgeno nuotrauka. Specialistas įvertinęs situaciją, paaiškins pacientui, kokia bus tolimesnė gydymo eiga, išeitys bei galimos komplikacijos. Pacientas bus įrašomas į eilę gydymui. Procedūros metu pacientas sutartu laiku turėtų atvykti tiesiai į nurodytą kabinetą.
Ar pacientas turi pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Procedūra vyksta valandą laiko, išimtinais atvejais, gali vykti trumpiau arba ilgiau, prieš tai informavus pacientą. Procedūros metu pacientas guli odontologo kėdėje, esant reikalui atliekamos pakartotinės rentgeno nuotraukos. Dirbama su mikroskopu, todėl yra prašoma paciento nejudėti. Procedūros metu pacientas gali jausti danties spaudimą, maudimą, tačiau jeigu tai kelia didelį diskomfortą pacientui, atliekamas danties nuskausminimas.
Kas vyksta atlikus procedūra?
Atlikus procedūrą, dantis yra užplombuojamas laikinąja plomba. Jei reikalingas papildomas apsilankymas, paskiriamas sekantis laikas tolimesniam gydymui. Jeigu gydymas yra baigtas, pacientui atspausdinamas gydymo išrašas bei atliktos rentgeno nuotraukos.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Ligoninėje pacientui praleisti nereikės. Procedūra trunka apie valandą laiko, po jos pacientas išleidžiamas namo.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Vykstant namo po gydymo nereikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga, nebent pacientas yra vyresnio amžiaus, su negalia.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Nereikalinga ypatinga priežiūra namuose.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Esant dideliam uždegimui po atlikto dantų šaknų kanalų gydymo gali būti reikalingas gijimo sekimas pakartotinai atvykstant pas gydytoją apžiūrai.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti?
Po atlikto dantų šaknų kanalų gydymo kelias paras kartais pasitaiko, jog dantį skauda ar maudžia, tokiu atveju galima vartoti įprastus vaistus nuo skausmo (nesteroidinius priešuždegiminius preparatus). Atsiradus sunkesnei komplikacijai (pvz. veido patinimui), reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją odontologą.
Kada pacientas galės vėl užsiimti įprastinėmis veiklomis, pvz. darbu, sportu, vairavimu ir pan.?
Pacientas gali užsiimti įprastinėmis veiklomis iš karto po gydymo.
Į ką kreiptis iškilus papildomų klausimų?
Iškilus papildomų klausimų kreiptis į gydantį gydytoją arba pas apylinkės odontologą.
Kur gauti papildomos informacijos?
Dėl papildomos informacijos kreiptis į gydantį gydytoją arba pas apylinkės odontologą. Remtis pažįstamų ar kaimynų patirtimi nerekomenduotina, kadangi ligos sunkumo ar atsiradusių komplikacijų pobūdis gali gerokai skirtis.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.