Galvos smegenų aneurizma

Kokia liga yra aprašoma? 

Galvos smegenų aneurizma.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

Galvos smegenų aneurizma yra kraujagyslės, maitinančios galvos smegenis, sienelės susilpnėjimas bei išsiplėtimas. Tokie pokyčiai vyksta dėl kraujagyslės raumeninio sluoksnio nebuvimo. Tiksli aneurizmos susiformavimo priežastis nėra aiški. Dažniausiai aneurizmos formuojasi tose vietose, kur stambesnės kraujagyslės šakojasi į smulkesnes.

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

Yra nustatyti šie galvos smegenų aneurizmų išsivystymo rizikos veiksniai:

• Rūkymas.
• Alkoholio vartojimas.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Aterosklerozė.
• Šeiminė galvos smegenų aneurizmų anamnezė.
• Moteriška lytis.
• Įgimtas smegenų kraujagyslės sienelės silpnumas.
• Sunki galvos smegenų trauma.
• Kokaino vartojimas.
• Autosominė policistinė inkstų liga.
• Aortos koarktacija.
• Įgimtos jungiamojo audinio ligos (Ehlers-Danlos sindromas arba Marfano sindromas).

Kokie yra ligos simptomai?

Neplyšusi smegenų aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai yra nustatoma atsitiktinai. Didelės neplyšusios aneurizmos gali sukelti simptomus dėl smegenų ir greta esančių  nervų spaudimo. Dažniausi neplyšusių galvos smegenų aneurizmų simptomai:

• Galvos skausmas.
• Regos sutrikimas.
• Akių skausmas.
• Sutrikę akių judesiai.
• Nuovargis.
• Elgesio pokyčiai.
• Atminties sutrikimai.

Esant aneurizmos plyšimui dažniausi yra šie simptomai:

• Labai stiprus galvos skausmas, nepanašus į jokį prieš tai buvusį galvos skausmą.
• Pykinimas ir vėmimas.
• Kaklo raumenų įsitempimas ir skausmingumas.
• Sąmonės praradimas.
• Jautrumas šviesai.
• Orientacijos sutrikimas.
• Kalbos ar regos sutrikimas.
• Vienos kūno pusės nusilpimas ir/arba aptirpimas.
• Traukuliai.
• Koma.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

Paciento apžiūra ir neurologinis ištyrimas. Gydytojas Jus apklaus apie jaučiamus ligos simptomus bei įvertins Jūsų neurologinius simptomus.

Kompiuterinė tomografija (KT). Tai yra informatyviausias tyrimas esant aneurizmos plyšimui, kuriuo yra patikimai nustatomas pakraujavimas galvos smegenyse arba aplink jas. Kartais šiuo tyrimu galima įtarti neplyšusią smegenų aneurizmą, tačiau šis tyrimo metodas nėra šimtu procentų patikimas, todėl yra reikalingas papildomas ištyrimas.

Kompiuterinės tomografijos angiografija (KTA). Šis tyrimas yra atliekamas visiems pacientams, kuriems po atlikto KT tyrimo yra įtariamas galvos smegenų aneurizmos plyšimas.  KTA yra atliekama taip pat kaip ir KT tyrimas, tačiau papildomai yra naudojama kontrastinė medžiaga, kuri yra suleidžiama į veną.

Cerebrinė angiografija. Šio tyrimo metu yra punktuojama arterija kirkšnyje arba rankoje ir yra įvedamas kateteris arterija iki smegenų kraujagyslių. Yra leidžiama kontrastinė medžiaga ir naudojant rentgenoskopiją galima nustatyti net ir labai mažas ir neplyšusias aneurizmas. Šis tyrimas yra informatyviausias vertinant aneurizmų buvimą ir yra atliekamas tam tikrais atvejais kada negalima patikimai įvertinti KTA tyrimo. Taip pat atliekant šį tyrimą galima atlikti plyšusių ir neplyšusių aneurizmų gydymą į jos maišą prileidžiant specialių platininių spiralių.

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra atliekamas naudojant magnetinį lauką ir radijo bangų energiją, ir jo metu yra vizualizuojamos smegenų struktūros. Kraujagyslėms išryškinti taip pat gali būti naudojama kontrastinė medžiaga, kuri yra suleidžiama į veną. Šis tyrimas yra tinkama neplyšusiom aneurizmom diagnozuoti, nesant aneurizmo plyšimo simptomų.

Juosmeninė punkcija. Šis tyrimas yra atliekamas retais atvejais, kada KT tyrimo metu išlieka iki galo neaišku ar yra įvykęs aneurizmos plyšimas. Taip pat šis tyrimais yra atliekamas po operacijos įtariant meningitą. Juosmeninę punkciją atlieka gydytojas pacientui gulint ant šono nuvalius odą specialiais antiseptikais bei nuskausminus odą duriant adatą į stuburo kanalą siekiant gauti ten esančio nugaros smegenų skysčio ištyrimui. 

Kokie gydymo metodai  yra prieinami?

Geriausią gydymo būdą parinks ir pasiūlys Jūsų gydytojas prieš tai įvertinęs Jūsų amžių, bendrą bei sąmonės būklę, gretutines ligas, aneurizmos lokalizaciją, dydį bei tipą. Prieš pasirinkdami Jums labiausiai tinkantį gydymo metodą aptarkite su gydytoju kiekvieno gydymo metodo naudą bei galimą riziką. Neplyšusi ir turinti mažą plyšimo riziką, bei nesukelianti varginančios simptomatikos aneurizma gali būti stebima atliekant tyrimus dinamikoje. Plyšusi aneurizma turi didelę riziką plyšti pakartotinai, taip galėdama sukelti didesnį neurologinį defektą, sąmonės blogėjimą ar net mirtį. Todėl nustačius aneurizmos plyšimą dažniausiai yra taikomas intervencinis gydymas siekiant sumažinti pakartotino plyšimo riziką. Yra šie 2 pagrindiniai aneurizmų gydymo metodai:

• Chirurginis aneurizmos išjungimas atliekant operaciją. Operacija yra atliekama bendrinėje nejautroje, todėl operacijos metu Jūs miegosite ir nieko nejausite. Operacijos metu atliekamas odos pjūvis bei kaukolės atvėrimas (kraniotomiją) bei uždedamas nedidelis spaustukas ant aneurizmos kaklelio. Galimybė atlikti operaciją priklauso nuo aneurizmos lokalizacijos, dydžio, pakraujavimo apimties  ir paciento būklės. Esant susifirmavusiam kraujo krešuliui smegenyse operacijos metu yra atliekamas jo šalinimas.
• Endovaskulinis embolizavimas. Šio gydymo metu yra punktuojama kirkšnies arterija ir į pažeistą kraujagyslę yra įvedamas kateteris, per kurį aneurizmos maišas yra embolizuojamas užpildant jį minkštomis platininėmis spiralėmis. Tokiu būdu taip pat yra sumažinama plyšimo rizika. Šio gydymo metu naudojama rentgenoskopija, tačiau neatliekama kraniotomija. Šis gydymo metodas yra tinkamas ne visais atvejais ir priklauso nuo kraujagyslių vingiuotumo, aneurizmos formos ir anatomijos.

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

Abu gydymo metodai yra taikomi ir turi savo privalumų ir trūkumų. Endovaskulinis embolizavimas yra mažiau invazinis gydymo metodas susijęs su mažesne komplikacijų (tokių kaip traukuliai) rizika nei chirurginis aneurizmos išjungimas atliekant operaciją. Tačiau endovaskulinis embolizavimas yra susijęs su didesne tikimybe kad Jums reikės papildomo aneurizmos gydymo ateityje dėl nepakankamos aneurizmos išjungimo.  Maždaug vienam iš penkių pacientų po endovaskulinio embolizavimo ateityje reikia atlikti pakartotinas procedūras.

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Esant aneurizmos plyšimui yra svarbu atlikti aneurizmos išjungimą, nes pakartotino aneurizmos plyšimo rizika išlieka aukšta. Pakartotinas aneurizmos plyšimas yra susijęs su didele blogų išeičių rizika. Esant aneurizmos plyšimui apie trečdalis pacientų miršta. Nuo 20 iki 35 procentų pacientų gali patirti smegenų pažeidimą net ir atliekant aneurizmos gydymą. Po pirminio pakraujavimo didžiausias pavojus pakartotinam kraujavimui yra pirmos 24-28 valandos, bei  7-10 paros.  Apie 70 proc. pakartotinai plyšusių aneurizmų išeitys fatališkos.

Esant neplyšusiai aneurizmai, kurios plyšimo rizika yra aukšta, aneurizmos gydymas yra svarbus siekiant sumažinti aneurizmos plyšimo ir smegenų insulto riziką.

Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?

Po aneurizmos išjungimo operacijos arba aneurizmos embolizavimo pacientai yra sekami reanimacijos skyriuje. Esant stabiliai paciento būklei pacientai yra perkeliami į skyrių, kur yra tęsiamas gydymas. Esant neurologiniams simptomams taikoma reabilitacija siekiant sugrąžinti pažeistas funkcijas. Dažniausios komplikacijos:

• Galvos smegenų kraujagyslių spazmas sukeliantis išeminį galvos smegenų insultą. Ši komplikacija pasireiškia maždaug trečdaliui pacientų po aneurizmos plyšimo.  Kraujagyslių spazmo prevencijai pacientams yra skiriami skysčiai, palaikomas aukštesnis kraujo spaudimas bei skiriamas vaistas nimodipinas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką.
• Galvos smegenų vandenė. Ši komplikacija vystosi esant nepakankamai smegenų skysčio reabsorbcijai po buvusio pakraujavimo. Ši komplikacija gali būti gydoma atliekant papildomą smegenų skysčio šuntavimo operaciją.
• Meningitas. Ši komplikacija gali pasireikšti po chirurginio aneurizmos išjungimo. Diagnozė yra nustatoma atliekant juosmeninę punkciją. Gydymui yra skiriami antibiotikai.
• Žaizdos infekcija. Tai yra reta komplikacija, kurios gydymui yra skiriami antibiotikai ir atliekami žaizdos perrišimai naudojant specialius antiseptinisu tirpalus.
• Pakraujavimas arba arterijos išsiplėtimas kirkšnies srityje gali pasireikšti po endovaskulinio gydymo. Šių komplikacijų prevencijai po procedūroms pacientams kirkšnies srityje yra uždedamas specialus spaudžiamas tvarstis. Retais atvejais reikalingas papildomas chirurginis gydymas.
• Po chirurginės operacijos siūlai yra ištraukiami po savaitės.
• Endovaskulinis embolizavimas yra susijęs su greitesniu pacientų atsigavimu nei chirurginis aneurizmos išjungimas. Po endovaskulinio embolizavimo pakartotina angiografija yra atliekama praėjus 6-12 mėnesių siekiant įvertinti gydymo efektyvumą. Esant nepakankamam aneurizmos embolizavimui yra atliekamas papildomas aneurizmos embolizavimas. 

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

Aneurizmos plyšimo riziką galima reikšmingai sumažinti tik atliekant smegenų aneurizmos gydymą.  

Kokie yra papildomi nurodymai (pvz. patarimai kaip neplatinti ligos ir pan.)?

Po aneurizmos gydymo pacientai yra sekami ligoninėje ir išrašomi į namus tik esant stabiliai būklei. Po aneurizmos išjungimo pacientai gali užsiimti sau įprasta veikla. Rekomenduojama vengti aneurizmos susiformavimo rizikos veiksnių. 

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Į Jums iškilusius klausimus atsakys neurochirurgas.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

http://www.strokeassociation.org (anglų kalba)

http://www.nhs.uk/Conditions/Aneurysm (anglų kalba)

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.