Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
- Lėtinis autoimuninis tiroiditas. Tai dažniausia hipotirozės priežastis, kuomet dėl organizmo autoimuninės atakos prieš skydliaukę sunyksta skydliaukės audinys ir ji gamina per mažai hormonų. Taip pat hipotirozė gali pasireikšti pogimdyminio ar poūmio tiroidito vėlyvuoju laikotarpiu.
- Skydliaukės pašalinimas. Esant skydliaukės mazgams, skydliaukės vėžiui, Greivso ligai, gali būti atliekama dalies ar visos skydliaukės pašalinimas. Jei skydliaukė pašalinama visa, neabejotinai bus hipotirozė. Jei dalis liaukos paliekama, yra galimybė, jog skydliaukės hormonų kiekis kraujyje išliks pakankamas.
- Gydymas radiacija. Sergantiems kitoms skydliaukės ligoms gali būti taikomas gydymas radioaktyviu jodu (I-131), taip suardant skydliaukės audinį. Kuo daugiau laiko praeina po gydymo radioaktyviu jodu, tuo didesnė hipotirozės tikimybė. Sergantiems kaklo srities vėžiu taikoma spindulinė terapija, jos metu taip pat gali būti sunaikintas skydlaiukės audinys ir pasireikšti skydliaukės hipotirozė .
- Įgimti vystymosi defektai. Kūdikis gali gimti su neišsivysčiusia skydliauke ir skydliaukės hormonų koncentracija bus maža.
- Vaistai. Amiodaronas, ličio preparatai, alfa interferonas, interliaukinas 2 gali sutrikdyti normalią skydliaukės hormonų gamybą.
- Jodo trūkumas. Skydliaukėje privalo būti jodo, kad vyktų normali hormonų gamyba. Normaliai skydliaukės funkcijai palaikyti per dieną reikia 150 µg jodo, kurio gaunate su maistu. Jodo trūkumas gali sukelti hipotirozę.
- Tirostatikų perdozavimas
- Hipofizės (posmegeninės liaukos) pažeidimas. Ši liauka kontroliuoja skydliaukės hormonų gamybą. Kai hipofizė pažeidžiama naviko, radiacijos ar pašalinama operacijos metu, vystosi taip pat hipotirozė, nes nėra hormono, kuris stimuliuotų skydliaukės hormonų gamybą.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Paveldimumas, paūmėjimą gali sukelti nepakankamas gydymo efektyvumas esant diagnozuotai hipotirozei.
Kokie yra ligos simptomai?
Jums gali pasireikšti:
- Greitesnis nuovargis;
- Kūno svorio augimas;
- Padidėjęs jautrumas šalčiui;
- Užkietėję viduriai;
- Sausa oda;
- Plaštakų dilgčiojimas ar skausmas;
- Prikimęs balsas;
- Bloga ėmesio koncentracija ar atmintis;
- Raumenų skausmai ar silpnumas;
- Plaukų slinkimas (galvos ir antakių plaukų);
- Patinimai veide, galūnėse.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Diagnostika remiasi:
Simptomais. Hipotirozė neturi nė vieno tik jai būdingo simptomo. Todėl ypač svarbu įvertinti, kada pastebėjote organizmo pokyčius. Jeigu Jūs simptomus jaučiate visą gyvenimą, hipotirozės tikimybė maža. Jeigu simptomai atsirado nesenai, progresuoja iš lėto – tikėtina hipotirozė.
Medicininiais ir šeimos istorijos duomenimis.
- Jums kada nors buvo atlikta skydliaukės operacija;
- Jums buvo taikyta spindulinė terapija į kaklo, galvos, krūtinės sritį;
- Vartojate medikamentus, kurie gali sukelti hipotirozę: amiodaroną, ličio preparatus, interleukiną 2, alfa interferoną, tirostatikus ir kitus;
- Šeimoje yra sergančių skyliaukės liga.
Fizinius ištyrimu. Gydytojas čiuopdamas įvertins Jūsų skydliaukės dydį, struktūrą, apžiūros metu – odos pokyčius, refleksus, patinimus, širdies veiklą bei kitus galimus hipotirozės simptomus.
Kraujo tyrimai:
- Tirotropinis hormonas (TTH) – skydliaukę stimuliuojantis hormonas, kurį gamina hipofizė. Hipotirozės atveju šio hormone koncentracija kraujyje bus padidėjusi.
- Skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimai – laisvas tiroksinas (fT4) ir trijodtironinas (fT3). Hipotirozės metu vieno ar abiejų šių hormonų būna per mažai.
- Antikūnų tyrimai: anti-TPO- antitiroidiniai mikrosominiai antikūnai. Šių antikūnų titro padidėjimas leidžia patvirtinti autoimuninį tiroiditą, kuris yra dažniausiai hipotirozės priežastis. Retais atvejais tiriami anti Tg antikūnai.
- Kiti kraujo tyrimai: gali būti anemija (mažas hemoblobino kiekis), hipercholesterolemija (didelė cholesterolio koncentracija).
Skydliaukės ultragarsiniu tyrimu. Dažniausiai naudojamas skydliaukės vaizdo metodas, suteikiantis daugiausiai informacijos apie skydliaukės dydį, struktūrą,aplinkinius audinius ir jų pakitimus. Autoimuninio tiroidito ir hipotirozės atveju skydliaukės tūris dažniausia būna sumažėjęs.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Pakeičiamoji terapija tiroksinu – pagrindinis gydymo metodas, kuris reikalingas visą gyvenimą. Dozė gydytojo parenkama individualiai, atsižvelgiant į hipotirozę sąlygojusią priežastį. Levotiroksiną rekomenduojama gerti vieną kartą dienoje, ne mažiau nei 30-45 minutes prieš pusryčius. Daugumai pacientų ši liga gali būti visiškai kontroliuojama, skiriant gydymą ambulatoriškai ir gydymo efektyvumą vertinant pagal TTH tyrimą, kurį rekomenduojama atlikti pradžioje kol parenkama reikiama levotiroksino dozė kas keletą mėnesių, vėliau – kas 12 mėn. Jei easte nėščia ar planuojate nėštumą, levotiroksino dozę gali reikti didinti ir tyrimus atlikti dažniau.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Jeigu levotiroksinas vartojamas laikantis nurodymų, parinkta tinkama dozė, nepageidaujamas poveikis nėra tikėtinas. Labai retai, netoleruojant paskirtos dozės ar perdozavus tiroksino, gali atsirasti alergija ar simptomų, kurie būna sergant tirotoksikoze pvz.: greitas širdies plakimas, rankų ir akių vokų tremoras, nerimas, padidėjęs prakaitavimas ir kt. simptomai.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Atsisakius gydytis, ligos simptomai progresuos, blogės gyvenimo kokybė. Nėštumo laikotarpiu tikėtinas persileidimas.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Gydymo ilgumas medikamentais priklausomo nuo hipotirozę sukėlusios priežasties, esant poūmiam tiroiditui, praėjus uždegiminei fazei dažniausiai pakaitinės hormų terapijos nebereikia, nes skydliaukės funkcija normalizuojasi. Kitais atvejais, medikamentinis gydymas reikalingas visą gyvenimą.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Gydytojų rekomendacijų laikymasis padės sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažins paūmėjimo riziką.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Nėra.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Papildomą informaciją gali suteikti Jūsų šeimos gydytojas ar gydytojas endokrinologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
http://www.medpraktika.lt/sindromai/sindromas/39/Hipotiroze
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.