Kokia liga yra aprašoma?
Skydliaukės mazgai.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Dėl kokių priežasčių atsiranda skydliaukės mazgai nėra žinoma. Jodo deficitas, autoimuninis tiroiditas yra susiję su didesne skydliaukės mazgų atsiradimo rizika. Tai labai dažna patologija. Populiacijoje apie 50 proc. žmonių turi bent vieną skydliaukės mazgelį ir apie 95 proc. mazgelių yra gerybiniai.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Jodo deficitas, autoimuninis tiroiditas. Moterys serga dažniau. Su amžiumi mazgų rizika didėja.
Kokie yra ligos simptomai?
Dažniausiai skydliaukės mazgai nesukelia jokių simptomų. Jie dažnai nustatomi atsitiktinai rutininės skydliaukės apčiuopos ar dėl kitų priežasčių atliekamų kaklo radiologinių tyrimų (ultragarso, KT) metu. Kartais pacientai patys pastebi kaklo formos pasikeitimus ar apsičiuopia mazgą.
Kai kurie skydliaukės mazgai gamina skydliaukės hormonus ir sukelia skydliaukės funkcijos sustiprėjimą (hipertireozę) su tam būdingais simptomais (svorio kritimas, dažnas širdies plakimas, padidėjęs nervingumas, rankų drebulys, šilumos netoleravimas, akių simptomai).
Kita dalis skydliaukės mazgų (tarp jų ir piktybiniai) yra nefunkcionuojantys, t.y. visiškai negaminantys hormonų.
Retai, kai mazgas yra didesnis, gali būti kaklo, apatinio žandikaulio ar ausies skausmas, dusulys, smaugimo jausmas, gali sukelti rijimo sutrikimą, „gumulo gerklėje“ pojūtį.
Labai retai mazgas galį „įtraukti“ nervą, kuris valdo balso klostes, taip sukeldamas užkimimą (labiau būdinga skydliaukės vėžiui).
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Diagnostika remiasi:
Fiziniu ištyrimu. Gydytojas apžiūros metu įvertins jūsų skydliaukės dydį, odos pokyčius, tremorą, širdies veiklą bei kitus galimus tirotoksikozės simptomus.
Kraujo tyrimais: Nustačius skydliaukės mazgą, reikalinga įvertinti visos skydliaukės funkciją. Tam atliekami skydliaukės hormonų (FT4, FT3) ir skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) kiekio kraujyje tyrimai. Įvertinama ar nėra skydliaukės hiper- ar hipofunkcijos.
Skydliaukės ultragarsiniu tyrimu. Tai pagrindinis skydliaukės mazgų tyrimo metodas. Jo metu didelio dažnio garso bangų pagalba išgaunamas skydliaukės piešinys, tiksliai įvertinamas mazgo dydis, sandara (skystis ar kietas mazgas), galima aptikti mažus mazgelius, kurių nepavyktų apčiuopti skydliaukės palpacijos metu. Tyrimas yra greitas, paprastas, visiškai neskausmingas. Pagal tam tikrus požymius ultragarsinio tyrimo metu galima atpažinti įtartinus (tikėtinai piktybinius) mazgus. Jau nustačius skydliaukės mazgus, ultragarsas naudingas tolimesniam sekimui, vertinant mazgą dinamikoje
Skydliaukės scintigrafija. Naudojama norint išsiaiškinti, ar mazgas yra funkciškai aktyvus, t.y. ar jis gamina skydliaukės hormonus. Atliekamas tuo atveju jei randama sumažėjusi TSH koncentracija. Nuo to gali priklausyti tolimesnė gydymo taktika. Naudojami labai maži radioaktyvių medžiagų kiekiai, kurie gali būti išgeriami arba suleidžiami į veną. Pagal radioindikatoriaus susikaupimo intensyvumą ir pobūdį diagnozuojama skydliaukės patologija. Tyrimas neatliekamas nėščioms ar maitinant krūtimi.
Skydliaukės mazgo biopsija plona adata. Pavadinimas gali skambėti gąsdinančiai, tačiau tai labai paprasta procedūra, kuriai nereikalingas joks specialus pasiruošimas. Po procedūros pacientas iš karto išleidžiamas į namus. Gydytojas plona adatėle ultragarso kontrolėje įduria į skydliaukės mazgą ir ištraukia jo ląstelių, kurios vėliau tiriamos gydytojų patologų mikroskopo pagalba, ieškoma pakitusių ląstelių. Galimos išvados:
- Gerybinis mazgas. Toks atsakymas gaunamas ~ 80% visų skydliaukės mazgų biopsijų atvejų. Tikimybė, kad navikinės ląstelės nepastebimos (klaidingai neigiamas atsakymas), yra < 3%. Gerybiniai mazgai nėra operuojami, nebent jie sukelia spaudimo simptomus (sunkumus ryjant, dusulį, smaugimo pojutį). Reikalingas sekimas dinamikoje atliekant skydliaukės ultragarsinį tyrimą. Jei mazgas ima augti, keistis, gali prireikti kartoti biopsiją.
- Piktybinis mazgas (skydliaukės vėžys). Vėžinės ląstelės įtariamos ~ 5% skydliaukės mazgų biopsijų. Įtarus navikinius pakitimus biopsijos medžiagoje, skydliaukės vėžys pasitvirtina 50-75% atvejų. Gavus tokį atsakymą mazgas yra šalinamas chirurginiu būdu.
- Įtartinas mazgas. Toks atsakymas gaunamas ~ 20% atvejų. Jis reiškia, jog vertintojas neturi pakankamai duomenų pagrįsti mazgo piktybiškumui, tačiau ląstelęs turi kai kuriuos supiktybėjimo požymius. Tokiu atveju rekomenduojamas operacinis gydymas, operacijos metu pašalinamas mazgas, atliekmas skybus medžiagos ištyrimas. Jeigu pasitvirtina piktybinio proceso diagnozė, šalinama visa skydliaukė. Jei pakitimai gerybiniai – tik mazgas ar viena skydliaukės skiltis.
- Medžiaga neinformatyvi. Toks atsakymas reiškia, kad medžiagoje nebuvo pakankamai ląstelių įvertinti mazgo pobūdį. Paprastai tokiais atvejais biopsija yra kartojama.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
- Piktybiniai ar įtartini dėl piktybiškumo, mazgai yra šalinami opercijos metu.
- Gerybiniai mazgai, turintys bent kelis įtartinus požymius, yra sekami dinamikoje kas 6-12 mėn, gerybiniai mazgai be piktybiškumo požymių sekami kas 24 mėn. atliekant UG tyrimą. Chirurginis gydymas rekomenduojamas, jeigu mazgas ima keistis, augti ar atsiranda kitų piktybiškumo požymių.
- Mazgai, kurie aktyviai gamina skydliaukės hormonus ir dėl to sukelia tirotoksikozę (ryškų skydliaukės funkcijos suaktyvėjimą), gali būti gydomi medikamentais, radiojodo terapija ar operaciniu būdu.
- Pašalinti taip pat siūloma mazgus, kurie yra itin dideli ir sukelia rijimo sutrikimus, dusulį, aplinkinių organų spaudimo požymius.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo. Apie tai aptarsite su gydytoju endokrinologu ar chirurgu.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Atsisakius gydytis, ligos simptomai gali progresuoti: mazgai gali didėti, atsirasti spaudimo reiškinių į kaklo organus, suaktyvėjus skydliaukės veiklai, tikėtini širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, išverstakumas, blogėjanti gyvenimo kokybė. Nors skydliaukės mazgai supyktybėja retai, tačiau laiku neatlikus operacijos ir neskiriant gydymo, skydliaukės vėžys gali plisti į kaklo limfmazgius, taip pat peraugti kraujagysles ir jomis plisti į atokias vietas, dažniau į plaučius ar kaulus.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Chirurginis gydymas. Daugiamazginio toksinio gūžio atveju, esant neefektyviam medikamentiniam gydymui ir negalint taikyti gydymo radioaktyviu jodu dažniausiai šalinama labiausiai pakitusi skydliaukės dalis, bet galutinai sprendimą priima operuojantis chirurgas.
Medikamentinis gydymas. Po operacijos, pašalinus visą skydliaukę arba likusiai skydliaukės daliai nepakankamai gaminant skydliaukės hormonų, skiriamas pakeičiamasis gydymas skydliaukės hormonais – levotiroksinu. Levotiroksino dozę jums skiria gydytojas endokrinologas ir koreguoja pagal TTH kiekio kraujyje tyrimą.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Gydytojų rekomendacijų laikymasis padės sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažins paūmėjimo riziką.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Nėra.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Papildomą informaciją gali suteikti Jūsų šeimos gydytojas ar gydytojas endokrinologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.