Kokia liga yra aprašoma?
Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda (malformacija).Tai nenormalus smegenų arterijų ir venų tinklas. Joms būdinga greita tėkmė bei aukštas spaudimas. Dažniausiai simptomai pasireiškia iki 50 metų amžiaus. Nors dažniausiai liga nesukelia simptomų ir lieka nediagnozuota.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Arterioveninės malformacijos susiformavimo priežastis nėra aiški. Arterijos su venomis jungiasi be normalaus kapiliarų tinklo. Arterioveninės malformacijos dydis bei lokalizacija galvos smegenyse varijuoja. Dėl aukšto kraujo spaudimo bei greitos tėkmės kraujagyslių sienelės pažeidžiamos ir gali plyšti. Plyšus malformacijai, išsilieja kraujas ir pažeidžia aplinkines smegenų struktūras, taip pat vyksta smegenų išemizacija, nutrūkus kraujotakai.
Kokie yra ligos simptomai?
Pusei ligonių, kuriem pasireiškia simptomai, stebima pakraujavimo į galvos smegenis klinika:
- sąmonės sutrikimas;
- ūžimas ausyse;
- galvos skausmas;
- eisenos sutrikimas;
- traukulių priepuolis.
Dėl neplyšusios arterioveninės malformacijos sukeliamo spaudimo, dažniausi simptomai būna:
- regos sutrikimai;
- galvos svaigimas;
- raumenų silpnumas;
- kūno dalies aptirpimas;
- traukulių priepuolis.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Kliniškai įtariant arterioveninę malformaciją, atliekami šie tyrimai:
- kompiuterinė tomografija;
- kompiuterinės tomografijos angiografija;
- magnetinio rezonanso tomografija;
- magnetinio rezonanso angiografija;
- magnetinio rezonanso venograma;
- cerebrinė angiografija.
- Esant traukulių priepuoliams gali būti registruojama smegenų elektro encefalograma (EEG).
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Gydymo taktika priklauso nuo to, ar malformacija nustatyta plyšusi ar ne. Nustačius neplyšusią arterioveninę malformaciją gali būti pasirinkta stebėjimo taktika.
Plyšimo rizikos faktoriai:
- esamas ar planuojamas nėštumas;
- malformacijos dydis, konfiguracija;
- amžius.
Plyšusi malformacija reikalauja skubios medicininės pagalbos. Gydymo tikslas yra tolimesnių komplikacijų prevencija, jei įmanoma darinio pašalinimas. Galimi radikalaus gydymo būdai:
- kaukolės atvėrimas, malformacijos šalinimas.
- endovaskulinė embolizacija, atliekant kirkšnies arterijos punkciją.
Stereotaksinė radiochirurgija – sukelia AVM audinio randėjimą, tačiau tinkama tik mažoms AVM, kurių lokalizacija netinkama atvirai chirurgijai.
Esant traukuliams gali būti skiriamas prieštraukulinis gydymas.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Taikant atviros chirurgijos gydymą galimas pooperacinis pakraujavimas, retais atvejais reikalaujantis pakartotinos operacijos. Taip pat viena iš dažnesnių komplikacijų yra žaizdos infekcija.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Neretai plyšimas yra indikacija skubiam operaciniam gydymui. Net laiku ir sėkmingai pritaikius gydymą, po plyšimo gali išlikti smegenų pažeidimo simptomai: bet kurios kūno dalies aptirpimas, jėgos nusilpimas; kalbos sutrikimas; traukulių priepuoliai; regos sutrikimas; išliekantys galvos skausmai. Tačiau, netaikant jokio gydymo, pažeidimo apimtis bei rizika pakartotinam plyšimui reikšmingai didėja. Nustačius malformaciją atsitiktinai ir netaikant jokio gydymo, visada išlieka plyšimo rizika, su jau minėtais padariniais.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Į jūsų klausimus atsakys neurochirurgas, neurologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
http://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/brain-avm/home/ovc-20129992 (anglų kalba)
http://emedicine.medscape.com/article/1160167-followup (anglų kalba)
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.