Kokia liga yra aprašoma?
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du – tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai. Lengvo laipsnio ar vidutinė anemija kliniškai nepasireiškia.
Kokie yra ligos simptomai?
- Padažnėja širdies darbas,kvėpavimas;
- Galimi kvėpavimo sustojimai,
- Atsiranda deguonies poreikis,
- Nustoja augti svoris.
Mažakraujystė diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir laboratorinius tyrimų rezultatus – tiriamas hemoglobino kiekis kraujyje.
- Lengvo laipsnio mažakraujystė, negydoma.
- Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. Tai procedūra, kurios metu naujagimiui per 3-4 val. į veną sulašinama raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų masės).
Mažakraujystės profilaktika
- Atidėtas virkštelės perspaudimas t.y. kai virkštelė po gimimo perspaudžiama tik praėjus 1-3 minutėms.
- Žindomiems ar maitinamiems motinos pienu neišnešiotiems naujagimiams mažakraujystės profilaktikai skiriami geležies preparatai nuo 2 gyvenimo savaitės iki 1 metų amžiaus.
- Dirbtinai maitinamiems naujagimiams – skiriami geležimi praturtinti pieno mišiniai.
- Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn. amžiaus.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.