Kokia liga yra aprašoma?
Asfiksija ir hipoksija gimstant. Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Laiku suteikus pagalbą (atliekant naujagimio gaivinimą), kvėpavimas ir širdies veikla atsinaujina.
Kokios priežastyslemia šios ligos išsivystymą?
Asfiksiją arba hipoksiją sukeliančių priežasčių yra daug, tačiau dažniausios yra virkštelės suspaudimas gimdymo metu, priešlaikinis ar komplikuotas gimdymas, gimdymo nuskausminimas.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
- Motinos rizikos veiksniai (diabetas, hipertenzija, narkomanija).
- Vaisiaus rizikos veiksniai (neišnešiojimas ar pernešiojimas, augimo sulėtėjimas, įgimta patologija, daugiavaisis nėštumas).
- Nėštumo komplikacijos (placentos patologija, mažai ar per daug vaisiaus vandenų).
- Gimdymo komplikacijos (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga, chorioamnionitas, vaisiaus vandenys su mekonijumi (vaisiaus išmatomis).
Kokie yra ligos simptomai?
Gimęs naujagimis suglebęs, nekvėpuoja, jo oda mėlyna ar blyški, širdies susitraukimai reti arba jų nėra.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Nuolat stebimos gyvybinės funkcijos ir kūno temperatūra. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Gimdymo palatoje visuomet yra paruoštos visos naujagimio gaivinimo priemonės.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Jeigu atsiranda traukulių, skiriama traukulius slopinančių medikamentų.
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas (terapinė hipotermija)
Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Viso šio gydymo metu svarbu tiksliai žinoti naujagimio temperatūrą, todėl ji matuojama plonu zondu, įkištu į naujagimio tiesiąją žarną.
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Gydytojai ir slaugytojai žino šias galimas problemas, todėl atidžiai stebės naujagimio būklę.
Kokie galimi tolesni asfiksijos ar hipoksijos sukelti pažeidimai?
Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Vystymosi sutrikimo sunkumas gali būti įvairus.
Kokie gali būti tolimesni gydymo etapai?
Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas. Gali prireikti reabilitologo ir kineziterapeuto konsultacijų.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.