Kokia liga yra aprašoma?
Epilepsija, tai liga sukelianti sutrikimus elektrinėje smegenų veikloje, kurie išprovokuoja traukulius. Šia liga serga apie 1 proc. populiacijos. Epilepsiją sukelia ilgalaikiai pakitimai smegenų audinyje, kurie gali atsirasti po traumos, infekcijos, augimo ar metabolinių sutrikimų. Prieštraukuliniai vaistai yra veiksmingi gydant daugelį pacientų. Bet trečdaliui sergančiųjų medikamentai neužtikrina visiškos traukulių kontrolės. Kadangi traukuliai yra nenuspėjami ir dažnai gėdingi, bei panaikina galimybę vairuoti, daugumai pacientų tenka atsisakyti savo mėgstamos veiklos. Chirurginis epilepsinio židinio pašalinimas yra veiksmingais kai kuriais atvejais. Pacientams, kuriems nepavyksta užtikrinti patikimos traukulių kontrolės vaistais, vienas iš gydymo variantų gali būti neurostimuliatoriaus implantavimas, kuris sumažina traukulius stimuliuodamas nervą klajoklį ar giliąsias smegenų struktūras.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Maždaug pusės epilepsijos atvejų priežastis nėra žinoma, o kitai pusei ligą galėjo sukelti įvairūs faktoriai:
- Genetinis polinkis. Kai kurie epilepsijos tipai, kurie klasifikuojami pagal traukulių pobūdį ar lokalizaciją smegenyse, yra paveldimi. Todėl yra tikėtina, kad egzistuoja genetinis polinkis susirgti epilepsija. Mokslininkai rado ryšį tarp kai kurių epilepsijos tipų ir specifinių genų, tačiau yra manoma, kad maždaug apie 500 genų gali būti susiję su epilepsiją. Daugumai žmonių genetika ir yra epilepsijos priežastis. Tačiau kai kurie genai gali tik padidinti jautrumą aplinkos veiksniams, sukeliantiems traukulius.
- Galvos trauma. Galvos trauma, patirta automobilio avarijos metu ar kitomis aplinkybėmis, gali sukelti epilepsiją.
- Galvos smegenų pažeidimai. Epilepsiją gali sukelti ir kiti galvos smegenų pažeidimai, tokie kaip augliai ar insultas. Insultas yra dažniausia epilepsijos priežastis suaugusiems virš 35 metų.
- Infekcinės ligos. Infekcinės ligos, kaip meningitas, AIDS, virusinis encefalitas taip pat gali sukelti epilepsiją.
- Prenatalinė trauma. Kūdikiai yra jautrūs nėštumo metu patirtoms galvos smegenų traumoms, kurias gali sukelti keli skirtingi faktoriai, pavyzdžiui: motinos infekcija, prasta motinos mityba ar deguonies trūkumas. Šie pažeidimai gali sukelti epilepsiją ar cerebrinį paralyžių.
Psichomotorinės raidos sutrikimai. Epilepsija gali būti susijusi su kai kuriais psichomotorinės raidos sutrikimais kaip autizmas ar neurofibromatozė.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Riziką susirgti epilepsiją didina: epilepsijos atvejai šeimoje, galvos traumos, insultas, demencija, nervų sistemos infekcijos, traukuliai vaikystėje. Epilepsija dažniausiai pasireiškia vaikystėje arba vyresniems negu 60 metų.
Kokie yra ligos simptomai?
Kadangi epilepsiją sukelia pakitęs smegenų ląstelių aktyvumas, traukuliai gali paveikti bet kurį procesą, kurį koordinuoja centrinė nervų sistema. Traukuliai gali pasireikšti kaip:
- Laikinas pasimetimas
- Sustingęs žvilgsnis
- Nekontroliuojami rankų ir kojų trūkčiojimai
- Sąmonės ar suvokimo netekimas
- Psichologiniai simptomai
Simptomai priklauso nuo epilepsijos tipo. Dažniausiai, tas pats asmuo turės visada tokius pačius požymius kartojantis priepuoliams. Epilepsija yra klasifikuojama į židininę ir generalizuota, pagal tai kaip pakinta elektrinsi aktyvumas smegenyse.
Traukuliai kuomet pakitęs smegenų aktyvumas yra tik vienoje lokalizacijoje, vadinami židininiais. Jie skirstomi į dvi kategorijas: židininiai traukuliai be sąmonės netekimo ir židininiai traukuliai su sąmonės netekimu. Šie traukuliai dažnai supainiojami su kitais neurologiniais sutrikimai, kaip migrena ar narkolepsija. Prieš traukulius gali pasikeisti emocijos, mąstymo pobūdis, uoslė, skonis garsai, jei gali pasireikšti kaip mirksinčios šviesos ar skambesys ausyse – tai vadinama aura. Jeigu traukulių metu pacientas praranda sąmonę, jis gali žiūrėti tiesiai ir į nieką nereaguoti arba kartoti tą patį veiksmą, trinti rankomis, kramtyti, vaikščioti ratu.
Traukuliai kuomet pakitęs smegenų aktyvumas įtraukia visas smegenų zonas, vadinami generalizuotais.. Toniniai traukuliai sukelia raumenų susitraukimą, dažniausiai apima nugaros, rankų, kojų raumenis. Atoniniai traukuliai sukelia raumenų atsipalaidavimą ir jų metu žmonės dažniausiai staiga susmunka ant žemės. Kloniniai traukuliai sukelia ritmišką raumenų trūkčiojimą, dažniausiai apima veido, kaklo ir rankų raumenis. Miokloniniai traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip staigus rankų ar kojų sutrūkčiojimas ar mėšlungiškas krūpčiojimas. Toniniai-kloniniai traukuliai, sukelia pačius sunkiausius traukulių epizodus, kurių metu prarandama sąmonė, vyksta viso kūno traukuliai ir trūkčiojimas, kartais atsipalaiduoja šlapimo pūslė, sukandamas liežuvis.
Epilepsija gali komplikuotis trauma staigaus parkritimo metu, ištikus traukuliams žmogus gali nuskęsti ar padaryti avariją, kyla tam tikrų komplikacijų ir nėštumo metu, bei atsiranda emocinių problemų. Taip pat epilepsija turi dvi gyvybei pavojingas komplikacijas. Epilepsinė būklė, kurios metu priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, šios būklės metu padidėja negrįžtamos smegenų žalos tikimybė ir staigios mirties tikimybė. Kita pavojinga komplikacija yra staigi nepaaiškinama mirtis epilepsijos metu – tai labai reta komplikacija, kurios priežastis nežinoma, nuo šios komplikacijos miršta apie 1% sergančiųjų epilepsija.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Epilepsija diagnozuojama pagal paciento simptomus, jo neurologinį ištyrimą, galimi laboratoriniai tyrimai genetinei diagnostikai. Dažnai yra pasitelkiama elektroencefalografija (EEG). Jos metu prie paciento galvos yra pritvirtinami elektrodai, kurie matuoja smegenų elektrinį aktyvumą. Šis tyrimas padeda nustatyti pakitusi smegenų aktyvumą. Įvairūs tomografiniai tyrimai, kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pozitronų emisijos tomografija, gali padėti aptikti pakitimus ar galvos smegenų pažeidimus sukeliančius epilepsiją. Neuropsichologinis ištyrimas taip pat padeda nustatyti galvos smegenų lokalizaciją, kurioje kyla epilepsija.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Dažniausiai epilepsijai gydyti yra pasirenkamas medikamentinis gydymas. Daugumai sergančiųjų, kad išnyktų traukulių epizodai, užtenka vartoti vieną prieštraukulinį vaistą. Kitiems gali prireikti vaistų kombinacijos. Daugiau nei pusę vaikų, kurie ilgą laiką nebepatiria epilepsijos epizodų, vėliau gali nutraukti medikamentų vartojimą ir gyventi gyvenimą be traukulių. Dauguma suaugusiųjų, kurie nepatiria epilepsijos epizodų keletą metų, taip gali nutraukti vaistų vartojimą. Tačiau tinkamas medikamentų ir jų dozės parinkimas yra sudėtingas uždavinys ir gali užtrukti.
Chirurginis gydymas taikomas dažniausiai tuomet, kai diagnostiniai testai parodo jog epilepsijos židinys yra nedidelis ir lokalizuojasi smegenų srityje, kuri nėra atsakinga už svarbias ar gyvybines funkcijas. Operacijos metu epilepsijos židinys yra pašalinamas. Kartais kai židinio neįmanoma pašalinti, neurochirurgai gali padaryti pjūvius smegenyse, kurie sustabdytų traukulių plitimą į kitas smegenų sritis. Kartais žmonėms tenka vartoti prieštraukulinius vaistus ir po sėkmingos operacijos, tačiau galima sumažinti jų kiekį ar dozę. Renkantis chirurginį gydymą, reikia turėti omenyje, jog operacija turi ir tam tikrą riziką bei gali sukelti mąstymo pokyčius. Šiuos aspektus reikia aptarti su neurochirurgu prieš operaciją.
Nervo klajoklio stimuliacija. Šios procedūros metu po raktikauliu yra implantuojamas neurostimuliatorius, kuris sujungiamas su nervu klajokliu kakle. Stimuliatorius siunčia silpnus elektrinius signalus nervu į smegenis ir taip blokuoja traukulius. Nėra žinomas tikslus veikimo mechanizmas, tačiau ši operacija sumažina traukulių epizodų skaičių 20-40% bei leidžia sumažinti vaistų dozes ir kiekį.
Giliųjų branduolių stimuliacija taip pat yra vienas iš galimų gydymo būdų. Jos metu elektrodai implantuojami į tam tikras sritis smegenyse ir sujungiami su stimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Elektrodų pagalba stimuliatorius siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis, kurie padeda sumažinti traukulius.
Kokie yra šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Medikamentinio gydymo šalutiniai poveikiai naudojant vaistus nuo epilspijos gali pasireikšti gana dažnai.
Kokie yra atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Grėsmingiausia būklė, kuri gali nutikti ligoniui sergančiam epilepsija – epilepsinis statusas gresiantis mirtimi.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Ligonis privalo griežtai laikytis gydytojo paskirto gydymo plano vaistais, laikytis specialios dietos jei ji buvo rekomenduota. Vengti priepuolius provokuojančių faktorių (ryškios šviesos, didelio streso, infekcinių ligų)
Kokie yra papildomi nurodymai?
Vengti veiklų, kurios gali grėsti Jūsų gyvybei dėl įvykusio epilepsijos priepuolio (vairavimas, plaukimas, kopimas į aukštumas ir kt.)
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Jūsų šeimos gydantis gydytojas ar gydantis neurologas Jums privalo suteikti visą informaciją apie papildomus klausimus.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
www.funkcineneurochirurgija.lt
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.