Kokia liga yra aprašoma?
Tai lėtinė uždegiminė neužkrečiama liga, pažeidžianti odą, nagus ir (trečdaliui sergančiųjų) sąnarius.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Žvynelinės atsiradimo priežastys nėra žinomos. Daugeliu atvejų liga paveldima. Ja serga keli šeimos nariai ar artimi giminaičiai.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Žvynelinė prasideda vaikystėje ar iki 40 metų amžiaus. Bėrimai atsiranda persirgus ūmia infekcija, vartojant kraujo spaudimą mažinančius ar kt. vaistus. Bėrimų plitimą skatina mechaninės traumos, stiprūs fiziniai dirgikliai, stresas, nuovargis, žalingi įpročiai. Sunkesnė tų žmonių ligos eiga, kurie turi antsvorį, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ar serga cukriniu diabetu.
Kokie yra ligos simptomai?
Dažniausia ligos forma – plokštelinė žvynelinė. Ji prasideda rausvos ar raudonos spalvos bėrimu, padengtu pleiskanomis. Bėrimai išsidėsto alkūnių, kelių, liemens srityje ar galvos plaukuotoje dalyje. Kiti žvynelinės simptomai:
- Naguose gali atsirasti smulkių duobučių ar po nagu augti raginės masės.
- Raukšlių žvynelinei būdinga tai, kad pažeidžiamos tik krūtų, pažastų, kirkšnių ir sėdmenų odos raukšlės.
- Atsiradus delnų ir padų žvynelinei parausta, sustorėja, pasidengia pleiskanomis delnų ir padų oda, o kitose srityse bėrimų nėra.
- Lašinė žvynelinė dažniau pasireiškia vaikams ir jaunuoliams, persirgusiems angina ar kita ūmia infekcija. Jiems atsiranda lašo formos bėrimų, padengtų pleiskanomis.
- Šios ligos pažeisti sąnariai patinsta, tampa skausmingi, sutrinka jų judrumas.
- Eritroderminė žvynelinė − reta, bet pati sunkiausia ligos forma. Sergant ja labai stipriai parausta ir sustorėja viso kūno oda.
Susirgus pūlinėline žvyneline odoje atsiranda pūlinėlių, pripildytų sterilaus (be bakterijų) turinio.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Žvynelinę diagnozuoja gydytojas dermatovenerologas apžiūros metu. Neaiškiais atvejais gali prireikti pažeistos odos biopsijos.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Žvynelinei gydyti skiriami odą minkštinantys tepalai su gliukokortikoidais, vitaminu D, salicilo rūgštimi. Sunkesniais ligos atvejais vaistų tepalai derinami su fototerapija (žr. procedūros aprašą). Jei ir ji nepadeda, svarstytina gydymo metotreksatu, acitretinu ar biologiniais vaistais galimybė.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Šalutiniai žvynelinės gydymo padariniai ir rizika juos patirti priklauso nuo konkretaus vaisto. Apie juos informuoja gydantis gydytojas
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydomos žvynelinės bėrimai plinta, pažeidžiami nagai ir sąnariai. Sergantys sunkia žvyneline dažniau suserga miokardu infarktu, depresija ar cukriniu diabetu.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Jei tepalai nuo uždegimo nepadeda, reikia skirti fototerapiją (žr. procedūros aprašą) ar geriamuosius vaistus.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Būtina vengti dirginančio poveikio pažeistai odai. Pasirinkti tinkamą prausiklį ar muilą (be dažų, kvapų). Prieš einant į baseiną, odos bėrimus reikia patepti vazelinu. Svarbu suderinti poilsio ir darbo režimą.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Reikia vengti riebaus maisto ir lengvai pasisavinamų angliavandenių (pvz., cukraus, sausainių ar pyragaičių). Valgyti daugiau šviežių vaisių bei daržovių ir maisto produktų, turinčių skaidulinių medžiagų.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydantis gydytojas dermatovenerologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos tinklalapyje www.zvyneline.info ar
http://www.kaunoklinikos.lt/klinika18/8.php
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.