Kokia liga yra aprašoma?
Astma. Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų reaktyvumu į įvairius dirgiklius. Astmos atsiradimą lemianti priežastis iki šiol nėra žinoma.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
- Alergija – naminiai gyvūnai (katės, šunys ir kt.), atopinis dermatitas vaikystėje, padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (namų dulkių erkutėms, žiedadulkėms, plunksnoms, grybeliui ir kt.)
- Rūkymas − nustatyta, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau serga astma
- Genetika – nustatyta, kad astma serga 10 − 25 % pirmos eilės giminaičių
- Aplinkos poveikis – padidėjęs oro užterštumas (automobilių išmetamosios dujos)
- Infekcija – pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos
- Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinio patekimas į kvėpavimo takus sąlygoja padidėjusį bronchų reaktyvumą, pasireiškiantį bronchų spazmu
- Profesiniai alergenai
- Stiprios emocijos
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
- Priepuolinis švokštimas
- Dusulio priepuoliai, kurie pasireiškia naktį arba anksti ryte
- Spaudimas krūtinėje
- Kosulys, skrepliavimas
Minėti simptomai gali atsirasti po buvusios kvėpavimo takų infekcijos, didesnio fizinio krūvio, kontakto su alergenu, rūkant ir kt.
Kokie yra ligos simptomai?
- Liga diagnozuojama remiantis tipiniais astmos simptomais
- Spirometrija – nustatomas bronchų susiaurėjimas
- Inhaliacinis bronchų dilatacinis mėginys – vertinamas bronchų išsiplėtimas praėjus 15 minučių po bronchus plečiančių vaistų pavartojimo
- Bronchų provokaciniai mėginiai – pacientui duodama įkvėpti labai nedidelį kiekį bronchus sutraukiančios medžiagos (metacholino, histamino)
- Alergijos tyrimai. Odos dūrio mėginiai su specifiniais alergenais ar alergenui specifinių IgE nustatymas kraujyje
- Astmai būdingų rentgenologinių požymių nėra
- Kraujo tyrimas gali rodyti padidėjusį eozinofilų ir bendrojo IgE kiekį
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Astmos gydymo tikslai:
- Kontroliuoti simptomus
- Išvengti paūmėjimų
- Išlaikyti kuo normalesnę plaučių funkciją
- Užtikrinti kuo didesnį paciento aktyvumą
- Minimizuoti greitos pagalbos (bronchus plečiančiųjų ) vaistų poreikį
- Išvengti mirties nuo astmos
Vaistai nuo astmos skirstomi į kontroliuojančius ir lengvinančius simptomus. Kontroliuojantieji vaistai naudojami kasdien. Tai inhaliaciniai kortikosteroidai (mažina kvėpavimo takų uždegimą, gerina plaučių funkciją, simptomus), ilgo veikimo β2 agonistai (atpalaiduoja kvėpavimo takų lygiuosius raumenis, gerina mukociliarinį klirensą), leukotrienų receptorių antagonistai, teofilinas (plečia bronchus). Simptomus lengvina trumpo veikimo β2 agonistai, trumpo veikimo teofilinas ir trumpai veikiantys anticholinerginiai vaistai.
Vartojant inhaliacinius (įkvepiamus) bronchus plečiančius vaistus pasiekiama didesnė vaistų koncentracija kvėpavimo takuose ir sumažėja nepageidaujamų reiškinių rizika.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Inhaliacinių kortikosteroidų sukeliami nepageidaujami reiškiniai: burnos ir ryklės kandidozė, kosulys, užkimimas; sistemiškai vartojami kortikosteroidai gali sąlygoti osteoporozės, arterinės hipertenzijos, antinksčių nepakankamumo, nutukimo, raumenų silpnumo, kataraktos ir diabeto išsivystymą. Teofilino nepageidaujami reiškiniai – pykinimas, vėmimas, virškinimo trakto sutrikimai, tachikardija, aritmijos, galvos skausmas, nemiga, traukuliai. Vartojant ilgo veikimo β2 agonistus gali atsirasti nerimas, rėmuo, tremoras, stimuliuojama kardiovaskulinė sistema.
Nepageidaujamų reiškinių rizika priklauso nuo daugelio veiksnių: vartojamos dozės dydžio, absorbcijos iš plaučių ar žarnyno.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Netinkamai vartojant vaistus astma gali paūmėti, tapti nekontroliuojama.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Pacientas išmokomas tinkamai vartoti kontroliuojančius ir simptomus lengvinančius vaistus, vengti astmą provokuojančių veiksnių, informuojamas apie tai, ką turi daryti astmai pablogėjus.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Pacientas išmokomas tinkamai vartoti kontroliuojančius ir simptomus lengvinančius vaistus, vengti astmą provokuojančių veiksnių, informuojamas apie tai, ką turi daryti astmai pablogėjus.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Pacientas turi laikytis su gydytoju aptarto gydymo plano. Kiekvieno paciento gydymo planas yra individualus.
Rekomenduojamos reguliarios (kas 6 mėnesius) konsultacijos, kad pacientas turėtų galimybę aptarti su gydytoju jam rūpimus su sveikatos būkle ir gydymu susijusius klausimus.
Net ir užtikrinus ligos kontrolę, t. y. kai simptomai minimalūs ar visai nepasireiškia, rekomenduojama kas 12 mėnesių apsilankyti pas gydytoją − įvertinti, ar pasiekti gydymo plano tikslai.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas arba gydytojas pulmonologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos Internetiniame puslapyje.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.