Kokia liga yra aprašoma?
Reakcijos į didelį stresą ir adaptacijos sutrikimai.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Šio skirsnio pagrindinės diagnozės yra potrauminio streso sutrikimas, ir adaptacijos sutrikimai. Juos lemia stresinės situacijos, kurios potrauminio streso sutrikimo atveju, būtų pavojingos kiekvienam, o adaptacijos sutrikimo metu stresinė situacija vertinama subjektyviai. Reakcijas į stresą lemia ir asmenybės bruožai, subjektyvus nerimo, streso slenkstis, gebėjimas prisitaikyti.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Kitos nervinio pobūdžio ligos, nerimastingos asmenybės bruožai, didelis nerimas, jautrumas, sunkumai prisitaikant prie besikeičiančių gyvenimo situacijų.
Kokie yra ligos simptomai?
Potrauminio streso sutrikimo metu būdingiausi – įkyrūs įvykio prisiminimai, košmariški sapnai, situacijos pergyvenimai, emocijų atsiribojimas, traumą primenančių aplinkybių vengimas. Abiems sutrikimams būdingas nerimas, dirglumas, baimingumas, depresija, negalėjimas susikoncentruoti, planuoti ateities.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Liga diagnozuojama remiantis simptomais, anamneze klinikinio tyrimo metu.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Medikamentinis gydymas – vartojami raminamųjų grupės vaistai ir antidepresantai (dažniau potrauminio streso sutrikimo atveju). Taip pat taikoma psichoterapija.
Kokie yra šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Šalutinis medikamentų poveikis, nurodytas informaciniame medikamentų lapelyje. Pasireiškimo rizika priklauso individualiai nuo paciento organizmo, vaisto dozės bei sąveikos.
Kokie yra atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydoma ši būklė gali trikdyti psichosocialinės adaptacijos galimybes, darbinę veiklą, santykius šeimoje, artimoje aplinkoje. Didėja žalingo psichoaktyvių medžiagų vartojimo pavojus. Taip pat gali skatinti depresijos, generalizuoto nerimo, panikos atakų, kitų neurozinio spektro sutrikimų vystymąsi.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Palaikomasis medikamentinis gydymas, psichoterapija.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Svarbu tinkamai vartoti paskirtus medikamentus, laiku ieškoti pagalbos, bendrauti su artimaisiais.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydytojas – psichiatras.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba – Medline.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.