Kokia liga yra aprašoma?
Šizofrenija.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Šizofrenijos priežastys, kilmės mechanizmai nėra iki galo ištirti ir žinomi. Yra vykdoma mokslinių tyrimų, tikrinant įvairias kilmės teorijas (paveldimumas, infekcijos nėštumo metu ir po gimimo, narkotinių medžiagų vartojimas, aplinkos stresiniai veiksniai).
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Paveldimumas, infekcijos nėštumo metu ir po gimimo, narkotinių medžiagų vartojimas, aplinkos stresiniai veiksniai.
Kokie yra ligos simptomai?
Dažniausiai liga pasireiškia ūmia psichoze: pacientas mato nesamus dalykus, girdi nesamus garsus, įžvelgiami tik pacientui suprantami ryšiai tarp įvykių, sutrinka kalba, mąstymas. Šizofrenijos metu pažeidžiama mąstymo, emocijų ir valios sferos. Emocijos tampa neadekvačios, sutrinka jų raiška. Būdinga ir subdepresija. Valios sutrikimai pasireiškia iki valios nebuvimo, gali pasireikšti valios iškrypimai. Visų simptomų deriniai ir jų progresavimo greitis skiriasi priklausomai nuo ligos formos ir eigos.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Liga diagnozuojama remiantis simptomais, anamneze klinikinio tyrimo metu, atliekami psichologiniai projekciniai testai.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Medikamentinis gydymas – pagrindinė vaistų grupė ya antipsichotiniai vaistai. Šeimos konsultavimas – kaip atpažinti ligos paūmėjimo simptomus, padėti pacientui gyventi savo aplinkoje, tinkamai gydytis.
Kokie yra šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Šalutinis medikamentų poveikis, nurodytas informaciniame medikamentų lapelyje. paminėtinas yra ekstrapiramidinių simptomų pasireiškimas (trūkčiojantys judesiai bei kiti judesių sutrikimai – judesių sulėtėjimas, raumenų sąstingis, drebulys ir nenustygimas. Padidėjęs seilėtekis, liežuvio, veido, burnos, žandikaulio, priekinės kaklo dalies trūkčiojimai ar nenormalūs judesiai), šiuo atveju gali prireikti papildomo medikamentinio gydymo. Pasireiškimo rizika priklauso individualiai nuo paciento organizmo, vaisto dozės bei sąveikos.
Kokie yra atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydoma liga linkusi greičiau progresuoti, greičiau trinka paciento adaptacijos galimybės, darbingumas.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Svarbus medikamentinio gydymo tęstinumas, pagal gydytojo rekomendacijas.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Svarbu tinkamai vartoti paskirtus medikamentus, laiku atpažinti ligos paūmėjimo požymius ir kreiptis į gydytojus.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydytojas – psichiatras.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba – Medlineplus.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.