Kokia liga yra aprašoma?
Aortos vožtuvo stenozė.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Aortos vožtuvo stenozė − dažniausia širdies yda Europoje ir Šiaurės Amerikoje, užimanti trečią vietą tarp širdies ligų. Ji nustatoma 2 proc. suaugusiųjų ir dažniau pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių. Šios ligos išsivystymą lemia pagrindinės 3 priežastys:
- Su amžiumi susijęs aortos vožtuvo kalkėjimas. Daliai vyresnio amžiaus žmonių kalcio nuosėdos kaupiasi aortos vožtuve, todėl jis tampa standus, kietas, nebegali lengvai atsidarinėti. Maždaug 1 iš 20 vyresnių nei 65 m. žmonių serga šia liga.
- Įgimta patologija, nustatoma jauname amžiuje (dažniausiai dėl įgimto dviburio vožtuvo kalcinozės).
- Lietuvoje dalies pacientų aortos vožtuvo stenozės priežastis − persirgtas reumatas. Tuo atveju dažniausiai kartu būna pažeistas ir kitas (dviburis) vožtuvas.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Ligos išsivystymo riziką didina: vyresnis amžius, didelis kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas.
Kokie yra ligos simptomai?
Aortos vožtuvo stenozė vystosi lėtai, todėl daugelį metų galima nejausti jokių simptomų arba jaučiamus simptomus priskirti su amžiumi blogėjančiai būklei. Yra trys pagrindiniai simptomai:
- skausmas ar slėgimo jausmas krūtinėje,
- dusulys fizinio krūvio metu,
- alpimas.
Pajutus bent vieną iš šių simptomų reikia kreiptis į gydytoją – gal jau reikalingas operacinis gydymas.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Liga nustatoma vizito pas gydytoją metu:
Apklausos metu gydytojas išsiaiškina simptomus.
Apžiūros metu ir auskultuodamas širdį gydytojas išgirsta aortos vožtuvo stenozei būdingą šiurkštų ūžesį, kuris atsiranda kraujui tekant per susiaurėjusią angą.
Kraujo tyrimai − padeda įvertinti kitų organų būklę.
Krūtinės ląstos rentgenograma – padeda įvertinti ydos komplikacijas, išsiaiškinti dusulio priežastį.
Elektrokardiograma (EKG) – parodo širdies sustorėjimą, širdies ritmą.
Širdies echokardiografija − pagrindinis tyrimas ydos priežasčiai ir sunkumo laipsniui nustatyti. Jeigu duomenys neaiškūs, siūlomas tyrimas per stemplę.
Krūvio mėginys – gali būti atliekamas, jei yra ydos požymiai, bet simptomų nejaučiama.
Širdies vainikinių arterijų angiografija – paprastai atliekama norint nustatyti tolimesnę gydymo taktiką, kai vyrauja krūtinės skausmai.
Kompiuterinė tomografija (KT) ir širdies magnetinis rezonanso tyrimas (MRT) – gali būti paskirti norint įvertinti visos aortos būklę ir širdies raumens pokyčius.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Aortos vožtuvo stenozės savito medikamentinio gydymo nėra. Kai kuriais vaistais galima koreguoti arterinio kraujo spaudimą ar širdies susitraukimo dažnį, susilpninti širdies nepakankamumo požymius. Priklausomai nuo ydos sunkumo laipsnio, gydytojo kardiologo konsultacija būtina kartą ar daugiau kartų per metus.
Atsiradus pirma minėtiems simptomams būtinas chirurginis gydymas, nes be operacijos tokie pacientai išgyvena vidutiniškai 2 − 5 metus. Yra keli operacinio gydymo būdai:
Aortos vožtuvo protezavimas – atvira širdies operacija. Jos metu aortos vožtuvas pakeičiamas mechaniniu arba biologiniu protezu.
Perkateterinė aortos vožtuvo protezavimo operacija – pasirenkama esant sunkių gretutinių ligų ir labai didelei (>20 proc.) mirties rizikai operacijos metu. Prieš šią procedūrą reikalingas išplėstinis kompiuterinis tyrimas norint nustatyti, ar aortoje ir šlaunies arterijose nėra kliūčių įvesti storoką kateterį su vožtuvo protezu. Procedūros metu sukalkėjęs nuosavas aortos vožtuvas plečiamas balionėliu, o po to įstatomas naujas vožtuvas. Nustačius kliūtį, aortos vožtuvą dar galimas įvesti per mažą pjūvį krūtinėje, pro širdies viršūnę tiesiai į aortos vožtuvą.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Širdies ritmo sutrikimai – pvz., prieširdžių virpėjimas, blokados, dėl kurių gali tekti implantuoti širdies stimuliatorių arba grąžinti ritmą elektros šoku.
Kraujavimas – gali prireikti kraujo perpylimo.
Insultas.
Skystis pleuroje − dažnai kaupiasi po operacijos ir paprastai rezorbuojasi, bet kartais prireikia drenuoti.
Žaizdos infekcija − gali išplisti į krūtinkaulį ir pareikalauti ilgo gydymo antibiotikais. Todėl prieš operaciją labai svarbu ištirti ir išgydyti visus infekcijos šaltinius, iš kurių svarbiausi – nesveiki dantys.
Plaučių arterijos trombozė dėl kojų venose susiformavusių trombų.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Jeigu Jums yra visi 3 simptomai, bet atsisakote operuotis, 2 metų išgyvenamumo tikimybė yra 50 proc. Galima staigi mirtis, o sutrikus ritmui − ūminis plaučių pabrinkimas. Sergant aortos stenoze pacientų atgaivinti dažniausiai nepasiseka.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Nustačius didelę aortos stenozę būtinas operacinis gydymas. Po jo skiriama reabilitacija ir įprastas gretutinių ligų gydymas.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Jei aortos vožtuvo stenozė maža ar vidutinė, reikėtų koreguoti keičiamus rizikos veiksnius, kurie gali pristabdyti ydos progresavimą: mesti rūkyti, mažinti kūno svorį, sureguliuoti mitybą, normalizuoti kraujospūdį.
Kokie yra papildomi nurodymai ?
Jeigu Jums nustatytas įgimtas dviburis aortos vožtuvas su aortos išsiplėtimu ar be jo, būtina ištirti pirmos eilės giminaičius dėl tos pačios įgimtos patologijos, kad laiku būtų nustatyta jų stebėsenos taktika.
Kas atsakys į papaildomus klausimus jei jų, kils?
Jūsų šeimos gydytojas ir konsultuojantis kardiologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Informacijos šaltiniai:
www.lcs.lt/LCS/leidiniai/Atmintine.pdf
www.ligos.sveikas.lt/aortos_voztuvo_susiaurejimas
www.sos03.lt/Ligos/Sirdies/Aortos_stenoze
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.