Arterinė hipertenzija

Širdies ligos. Kardiologija

Kokia liga yra aprašoma?

Arterinė hipertenzija. Tai dažniausiai pasitaikanti širdies ir kraujagyslių sistemos liga, kuriai būdingas nuolat aukštas arterinis kraujospūdis –  kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles.  Normalus sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra <130 mmHg, diastolinis – <85 mmHg. Aukštas arterinis kraujospūdis apsunkina širdies darbą ir gali pažeisti kraujagysles. Bėgant laikui nekontroliuojamas aukštas arterinis kraujo spaudimas padidina širdies ligų, galvos smegenų insulto ir inkstų pažeidimo riziką.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

Arterinė hipertenzija pagal kilmę skirstoma į du tipus:

I tipas – pirminė ( dar vadinama esencialine, idiopatine) hipertenzija. Šio tipo hipertenzijos atsiradimo priežastis nėra aiški. Ji atsiranda palaipsniui, per daugelį metų, ir yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.

II tipas – antrinė hipertenzija. Šio tipo hipertenziją sąlygoja  kita, gretutinė, būklė. Liga dažnai atsiranda staiga ir pasižymi aukštesniu arteriniu kraujospūdžiu nei pirminė hipertenzija. Antrinę hipertenziją gali sukelti:

  • Inkstų ligos
  • Antinksčių navikas
  • Skydliaukės ligos
  • Įgimti kraujagyslių defektai
  • Nėštumas
  • Vaistai (kontraceptikai, nuo peršalimo, mažinantys nosies gleivinės paburkimą, nesteroidiniai − nuo uždegimo)
  • Narkotinės medžiagos (kokainas, amfetaminas)
  • Alkoholio vartojimas
  • Obstrukcinė miego apnėja

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

  • Vyriška lytis
  • Amžius – vyresnių žmonių rizika susirgti arterine hipertenzija didesnė. Vyrų rizika didėja nuo 55 metų, o moterų – nuo 65 metų.
  • Rūkymas
  • Antsvoris ar nutukimas
  • Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje
  • Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje
  • Šeimos anamnezėje buvusios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
  • Nedidelis fizinis aktyvumas
  • Netinkama mityba – per gausus riebaus maisto, druskos vartojimas
  • Ilgas alkoholio vartojimas
  • Stresas

Kokie yra ligos simptomai?

Dauguma sergančiųjų arterine hipertenzija ilgai nejaučia jokių simptomų, net jei kraujospūdis būna labai aukštas. Beveik trečdalis jų nežino sergantys. Nesant jokių simptomų, vienintelis būdas sužinoti, ar aukštas arterinis kraujospūdis – reguliariai jų tikrintis. Tai ypač svarbu, jei sergančių arterine hipertenzija yra tarp giminių.

Kai kraujospūdis tampa labai aukštas, gali pasireikšti šie simptomai:

  • Stiprus galvos skausmas
  • Nuovargis ar sąmonės sutrikimas
  • Regos sutrikimai
  • Krūtinės skausmas
  • Pasunkėjęs kvėpavimas
  • Neritmiška širdies veikla
  • Kraujas šlapime
  • Tvinksėjimo jausmas krūtinėje, kakle, ausyse

Pasireiškus šiems simptomams patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

Arterinė hipertenzija diagnozuojama kraujospūdžio matuokliu (sfigmomanometru). Tokia patikra nėra skausminga ir trunka kelias minutes. Arterinis kraujospūdis matuojamas abiejose rankose po 2 − 3 kartus. Vertinamas aukštesnis arterinis kraujo spaudimas.

Gydytojas gali rekomenduoti sekti savo arterinį kraujo spaudimą namuose, kad būtų galima gauti daugiau informacijos apie jo pokyčius paros metu. Taip pat gali atsirasti „baltojo chalato sindromas“ − arterinis kraujo spaudimas gydytojo kabinete gali būti aukštesnis nei paprastai, tad matuojant spaudimą namie gaunama  tikslesnė informacija.

Arterinė hipertenzija nustatoma tik esant padidėjusiam arterinio kraujo spaudimui mažiausiai dviejų ar trijų apsilankymų pas gydytoją metu, kadangi per parą kraujo spaudimas gali kisti. Liga  diagnozuojama tada, kai visų apsilankymų metu arterinis kraujo spaudimas didesnis nei 140/90 mmHg.

Nustačius arterinę hipertenziją, gali būti paskirti tyrimai širdies būklei įvertinti:

  • Elektrokardiograma – įvertinamas širdies elektrinis aktyvumas, ritmiškumas
  • Echokardiograma – tyrimas, kurio metu širdis tiriama ultragarsu: įvertinama jos struktūrų forma, sienelių storis, funkcija

Kad išsiaiškintų galimą antrinės arterinės hipertenzijos priežastį ir patikrintų, ar nepažeisti kiti organai, gydytojas gali paskirti ir kitus tyrimus (kraujo, cholesterolio, antinksčių ir skydliaukės hormonų, šlapimo, pilvo tyrimą ultragarsu ir kt.).

Kokie gydymo metodai yra prieinami?

Gydymas pradedamas nemedikamentinėmis gydymo priemonėmis (išskyrus tuos atvejus, kai arterinė hipertenzija aukšto laipsnio ir yra kitų organų pažeidimų). Rekomenduojama mažinti rizikos veiksnius ir keisti gyvenseną:

  • nerūkyti
  • esant antsvoriui ar nutukimui – mažinti svorį: tikslinis kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti <25 kg/m2, vyro liemens apimtis  <102 cm, moterų <88 cm
  • saikingai vartoti druską (5 − 6 g per dieną)
  • saikingai vartoti alkoholį
  • reguliariai mankštintis – bent 30 min. užsiimti vidutinio intensyvumo pratimais 5 − 7 dienas per savaitę
  • valgyti daugiau vaisių, daržovių
  • vartoti mažai riebalų turinčius produktus

Esant toliau pažengusiai arterinei hipertenzijai skiriamas medikamentinis gydymas. Vaistais siekiama:

  • atpalaiduoti ir išplėsti kraujagysles slopinant verčiančios jas trauktis medžiagos susidarymą ar poveikį (angiotenziną konvertuojančio faktoriaus inhibitoriai (AKFI) ar angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB))
  • sumažinti širdies krūvį ir išplėsti kraujagysles, tokiu būdu priverčiant širdį plakti lėčiau ir naudoti mažiau jėgos (β adrenoblokatoriai)
  • atpalaiduoti kraujagyslių raumenis, kad jos išsiplėstų (kalcio kanalų blokatoriai)
  • padidinti per inkstus pašalinamo vandens kiekį, t. y. sumažinti kraujo tūrį (diuretikai)

Gydymo pradžioje gali būti skiriamas vienas vaistas. Atsižvelgiant į gydymo veiksmingumą, vėliau gali būti skiriami dviejų ar daugiau vaistų deriniai. Sergant sunkiai kontroliuojama arterine hipertenzija, gali būti skiriamos ir kitos vaistų grupės. Siektinas arterinis kraujo spaudimas − <140/90 mmHg.

Labai svarbu reguliariai ir pagal gydytojo nurodymus vartoti skirtus vaistus, reguliariai apsilankyti pas gydytoją, kad jis įvertintų arterinės hipertenzijos gydymo efektyvumą.

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

Šalutiniai gydymo padariniai priklauso nuo pasirinktos hipertenzijos gydymo taktikos. Jei pakeitus gyvenseną ir atsisakius žalingų įpročių hipertenziją pavyksta suvaldyti, jokių neigiamų padarinių nepatiriama. Maža to − dažniausiai pagerėja ir gyvenimo kokybė.

Didžioji dalis kraujospūdžio reguliavimui skirtų vaistų yra saugūs, todėl nepageidaujamų reiškinių pasitaiko tik išimtiniais atvejais. Pajutus nepageidaujamą medikamentinio gydymo poveikį (pvz., galvos svaigimą, nemigą, dusulio priepuolius, odos bėrimą ar pan.), būtina apie jį pasakyti gydančiam gydytojui, kad šis galėtų, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, pakeisti gydymo taktiką. Daugiau informacijos apie nepageidaujamą vaistų poveikį galima rasti konkretaus vaisto informaciniame lapelyje.

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Negydoma arterinė hipertenzija labai pavojinga − gali sukelti galvos smegenų insultą, infarktą, širdies nepakankamumą ar inkstų pažeidimus. Pagrindinis šios ligos gydymo principas − sumažinti arterinį kraujo spaudimą ir taip apsaugoti smegenis, širdį bei inkstus nuo pažeidimų.

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

Pirminė arterinė hipertenzija šiuo metu nėra visiškai išgydoma, tačiau tinkamomis priemonėmis galima gerai ją kontroliuoti. Derėtų nepamiršti šių rekomendacijų:

  • Tinkamai vartokite vaistus – nepraleiskite vaistų dozių ir nekeiskite jų nepasitarę su gydytoju. Apie atsiradusius nepageidaujamus reiškinius praneškite savo gydytojui ir tik su juo keiskite medikamentinio gydymo taktiką.
  • Gyvensenos keitimas – vienas iš svarbiausių arterinės hipertenzijos gydymo veiksnių. Valgykite daug daržovių, mažiau riebių produktų, mažinkite svorį ir didinkite fizinį aktyvumą.
  • Reguliariai lankykitės pas gydytoją − tai būtina arterinės hipertenzijos kontrolės sąlyga. Gydytojas turi galimybę sekti ligos eigą ir, priklausomai nuo jos, palikti tą patį gydymą ar jį koreguoti.
  • Matuokitės arterinį kraujo spaudimą namuose – tikslesnė informacija padės geriau kontroliuoti arterinę hipertenziją.
  • Jei rūkote, pasistenkite kuo greičiau mesti. Jūsų gydytojas gali Jums padėti.
  • Saikingai vartokite alkoholį.
  • Prieš pradėdami vartoti kitus vaistus, pasitarkite su savo gydytoju dėl galimos jų sąveikos su vartojamais antihipertenziniais vaistais.
  • Stenkitės vengti streso. Nors šiais laikais ši užduotis sunkiai įgyvendinama, stenkitės nepervargti darbe ir skirkite daugiau laiko poilsiui.

Kokie yra papildomi nurodymai ?

  • Nerūkykite – rūkymas yra vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Rūkaliai tris kartus labiau rizikuoja susirgti arterine hipertenzija nei nerūkantys.
  • Palaikykite optimalų kūno svorį – siektinas kūno masės indeksas (KMI) yra 18,5 − 25 kg/m2. Antsvoris ar nutukimas riziką susirgti arterine hipertenzija padidina nuo dviejų iki šešių kartų.
  • Būkite fiziškai aktyvūs – fiziškai aktyvių žmonių rizika susirgti arterine hipertenzija 20 − 50 proc. mažesnė nei tų, kurie nėra fiziškai aktyvūs. Nebūtina užsiimti intensyviu sportu – net ir lengvi fiziniai pratimai kas dieną padeda sumažinti riziką susirgti.
  • Vartokite mažiau druskos.

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas kardiologas.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

Papildomi šaltiniai lietuvių kalba:

http://www.lcs.lt/LCS/leidiniai/hipertenzija%20pacientui.pdf

http://www.lcs.lt/LCS/leidiniai/Hipertenzija.pdf

Papildomi šaltiniai anglų kalba:

http://www.webmd.com/hypertension-high-blood-pressure/guide/default.htm

http://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-pressure/basics/definition/con-20019580

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.